- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, elektromobilis gali tapti tikru rojumi ar pragaru, priklausomai nuo to, ar turite nuosavą įkrovimo stotelę, ar ne.
Išlaidų skirtumai
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo įžvalgomis ir skaičiavimais apie elektromobilių ir kitų automobilių pranašumus ir trūkumus.
Jo duomenimis, nuvažiuoti 100 km atstumą pigiausia – išleisime tik 2,5 euro – elektromobiliu, jeigu jis įkraunamas namuose, o elektra – biržos kaina.
4,2 euro – jeigu elektromobilį įkrausime namuose fiksuota elektros kaina, 7,6 euro – jeigu pasinaudosime viešosios stotelės lėto įkrovimo paslauga.
8,8 euro prireiks 100 km važiuojant dyzeliniu automobiliu, 10,5 euro – benzininiu.
11 eurų išleisime, jeigu elektromobilį įkrausime viešojoje stotelėje naudodamiesi greito įkrovimo paslauga.
Patogumai ir iššūkiai
„Turint nuosavą stotelę įkrovimo procesas – itin patogus. Be to, sutaupoma laiko (ir energijos), nes nereikia važiuoti į degalines – grįžus namo tiesiog pakanka įjungti kroviklį.
Neturint nuosavos stotelės įkrovimo procesas gali tapti nemenku iššūkiu, nes kiekvieną kartą reikia ieškoti viešos įkrovimo stotelės, o tai ne visada pavyksta (būna užimtos, neveikiančios, toli nuo namų).
Be to, nenumatytiems atvejams reikia pasilikti baterijos rezervą (10–20 proc.), o tai neleidžia visiškai išnaudoti jos talpos potencialo. Rimtas iššūkis – jei elektromobilio baterijos talpa nedidelė“, – dėstė Ž. Mauricas.
2024 m. birželio 1 d. duomenimis, Lietuvoje įregistruoti 22 853 M1 ir N1 klasių elektromobiliai.
Ekonomistas akcentavo, kad viešųjų įkrovimo stotelių elektros kaina yra žymiai didesnė nei nuosavų. Be to, kuo greitesnis viešųjų stotelių įkrovimo greitis – tuo didesnė kaina, tad kraunant elektromobilį greitojo įkrovimo stotelėse galutinė degalų kaina neretai tampa net didesnė nei benzininio ar dyzelinio automobilio, tad elektromobilio eksploatavimo kaštai išauga.
„Turint nuosavą įkrovimo stotelę ir kintamos kainos planą, iš Vilniaus į Klaipėdą galima nuvykti sumokėjus vos 8 eurus. Jei gyventojas turi nuosavą saulės elektrinę, kelionės kaina būna dar mažesnė“, – rašė Ž. Mauricas.
Sąlygos proveržiui
„Norint pasiekti elektromobilių plėtros proveržį, pirmiausia reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas nuosavoms įkrovimo stotelėms įrengti (namuose ir darbo vietose), taip pat nepamirštant ir viešųjų įkrovimo stotelių plėtros (nors prioritetas turi būti teikiamas nuosavoms stotelėms, nes vidutiniškai keturi iš penkių krovimų vyksta būtent jose).
Lietuvai tai, deja, nebus lengva užduotis, nes dėl sovietinio paveldo net 50 proc. Lietuvos gyventojų gyvena dideliuose daugiabučiuose, kuriuose dažnai net nesutvarkyta automobilių parkavimo sistema, nekalbant apie elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą.
Vilties teikia vis talpesnės baterijos, sumažinančios krovimų skaičių, stiprėjanti konkurencija tarp viešojo įkrovimo stotelių, augantis įkrovimo stotelių skaičius įmonėse ir technologiniai sprendimai“, – reziumavo ekonomistas.
Šiemet per sausį–gegužę Lietuvoje įregistruoti iš viso 766 elektromobiliai.
2024 m. birželio 1 d. pateiktais „Regitros“ duomenimis, mūsų šalyje įregistruoti 22 853 M1 ir N1 klasių elektromobiliai, iš jų 13 670 – grynieji elektromobiliai (BEV), 9 183 – iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV), 75 597 – hibridiniai (HEVs).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos automagistralėse ir greitkeliuose – mažesnis greitis4
Nuo penktadienio Lietuvoje mažėja maksimalus leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose. ...
-
Gatvėse, kasyklose – be vairuotojų? Transporto pažanga įsibėgėja1
Kad ir kada prabiltume apie transporto autonomiškumą, galvose ims suktis laikotarpis – po penkerių ar dar daugiau metų. Tačiau realybė yra gerokai drąsesnė – savivaldės transporto priemonės jau dabar sėkmingai vykdo užduotis įvai...
-
Lietuvos naudotų automobilių rinka – neskaidri, tačiau kai kur – dar prasčiau10
Daugumoje šalių naudotų automobilių rinka stabilizavosi ir grįžo į priešpandeminį lygį, tačiau skaidrumas – vis dar pagrindinė problema: tūkstančiai pirkėjų įsigyja transporto priemonių su paslėptais defektais ir suklastota...
-
Automobilio garantija: standartai ir išimtys1
Naujo automobilio garantijos trukmė dažniausiai varijuoja tarp dvejų trejų metų, kai kuriais atvejais siekia ir penkerius. Tačiau rinkoje pasitaiko atvejų, kai gamintojai įsipareigoja gerokai ilgesniam laikotarpiui. ...
-
Universalus transportas: atstoja ir traktorių, ir žaislą
Dauguma vairuotojų keturratį vertina tik kaip pramoginę transporto priemonę. Iš tiesų nemenka dalis Lietuvoje parduodamų modelių iškeliauja į sodybas, palengvindami jų savininkų buitį. Kiek skirtingų funkcijų gali atlikti keturratis?...
-
Iš „Regitros“ – blogos žinios sukčiaujantiems užsieniečiams: pavežėjais tapti bus sunkiau20
Teorijos egzaminą Lietuvoje kasmet laiko daugiau kaip 5 tūkst. užsieniečių. Dabar egzaminą jie gali laikyti lietuvių, anglų, rusų arba gimtąją kalba, už savo pinigus pasisamdę vertėją. Šiemet „Regitra“ išsiaiškin...
-
ES galutinai pritarė papildomiems muitams elektromobiliams iš Kinijos3
Europos Sąjunga (ES) antradienį galutinai pritarė siūlymui nustatyti papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. ...
-
Krizės apimta „Volkswagen“ planuoja uždaryti gamyklas, smarkiai karpyti atlyginimus9
Įgyvendindama drastišką taupymo planą, „Volkswagen“ svarsto Vokietijoje uždaryti keletą gamyklų bei 10 proc. sumažinti darbuotojų atlyginimus, pirmadienį pranešė žiniasklaida. ...
-
Įpročiai pamažu keičiasi, stiprėja paslaugų įtaka
Alternatyvų nuosavam automobiliui gausėja, tačiau didžiosios dalies Lietuvos gyventojų vairavimo įpročiai lieka nepasikeitę. ...
-
Nuo „3E“ iki lūžio taško: kur link ir kaip toliau?1
2010-ųjų spalį Lietuvoje buvo įregistruotas pirmasis elektromobilis. Šiandien tokia transporto priemonė šalyje – jau įprasta. Kokia galima tvaraus susisiekimo perspektyva? ...