Registravimo subtilybės

Miško keliukais ar bekele skriejantys keturračiai dažnai sulaukia pasipiktinimų iš kitų eismo dalyvių. Vieniems kliūva jų keliamas triukšmas, kitiems – miškuose paliekamos provėžos. Tačiau keturratis gali būti ne tik pramogų ar susisiekimo priemonė, bet ir ištikimas pagalbininkas atliekant ūkio darbus.

Tai, kad keturračiai gali būti pozicionuojami kaip traktoriai, rodo jų registracijos subtilybės. Dauguma Lietuvoje parduodamų keturračių yra registruojami savivaldybėse kaip T3B kategorijos lengvieji traktoriai. Tad jais galima važinėti viešaisiais keliais, jeigu turite B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Ar jie gali būti naudojami kaip traktoriai?

„Drąsiai teigiu, kad keturratį galima naudoti įvairioms funkcijoms. Aišku, transporto priemonės nepigios, tačiau siauras, lengvas ir geru pravažumu pasižymintis keturratis padeda sutvarkyti daugybę reikalų“, – sako bekelės specialistas, vienas iš keturračių sporto Lietuvoje pradininkų, žinomas keliautojas Audrius Sutkus.

Audrius Sutkus / V. Pilkausko nuotr.

Padargų – šimtai

Senovės išmintis sako, kad vienas lauke – ne karys. Lygiai taip pat traktorius be padargų lauke – niekas. Jis yra tarsi motorizuotas darbinis arklys, naudingas tuomet, kai prie jo pritvirtinamas koks nors padargas.

Keturratis – taip pat. Vienas jis yra tik pramoginė transporto priemonė. Tačiau jo funkcionalumą išplečia ypač didelis įvairių priedų asortimentas.

Specializuotose parduotuvėse keturračiui galima nupirkti bent keliolikos skirtingų tipų priekabas įvairiems kroviniams vežti. Jos gali turėti netgi hidraulines rankas. Parduodami žemės ūkio padargai: pavyzdžiui, plūgai ar kultivatoriai, o jei reikia pjauti didelius žolės plotus, galima prikabinti žoliapjovę.

Keturračio priekyje taip pat montuojami įvairūs priedai, pavyzdžiui, greideris keliams lyginti ir net kaušas žemėms vežti.

Keturračiai neturi darbinio veleno, kuris perduoda apsukas kitiems mechanizmams, tad prie jų tvirtinamiems komponentams reikia atskiro variklio.

Tinka smulkiems ūkiams

Tokie padargai geriausiai tinka didesnėms ir atokiau nuo miesto esančioms sodyboms, o užmiesčio name buitį palengvins sniego valytuvai.

Jeigu žvyrkelis yra retai prižiūrimas, prie to paties greiderio galima prikabinti druskos ir smėlio barstytuvą, kuris bus naudingas žiemą. Šepečiai ir šluotos, šiukšlių surinkimo talpyklos ar pūstuvai padės palaikyti švarų kiemą.

„Keturračiai turi tiek daug priedų, kad jie visomis prasmėmis sodyboje gali atstoti traktorių. Su jais galima dirbti miško, ūkio darbus ir prižiūrėti aplinką“, – komentavo bendrovės „Motorider“ atstovas Adomas Gančierius.

Jis paskaičiavo, kad bendrovės prekių asortimente yra net keli šimtai skirtingų padargų keturračiams.

Tiesa, lengvas keturratis savo specifikacijomis ir galimybėmis negali prilygti dideliems traktoriams. Todėl nevertėtų tikėtis, kad juo bus galima prižiūrėti stambų ūkį.

„Ūkininkams, kurie turi traktorius, keturratis – ne išeitis dėl vienos pagrindinės techninės priežasties: keturratis neturi darbinio veleno, kuris perduoda apsukas kitiems mechanizmams, tad prie jų tvirtinamiems komponentams reikia atskiro variklio“, – aiškino A. Sutkus.

Pranašumai: keturračiai miške dėl savo lengvumo ir manevringumo pranoksta net visureigius. / Gamintojo nuotr.

Aukso viduriukas

Keliautojas kaip pavyzdį pateikė žoliapjovę, kuri įprastai turi savo motorą, o pats keturratis veikia tik kaip velkančioji transporto priemonė. Lyg priekaba tvirtinamas šakų smulkintuvas ar rąstų pjaustyklė taip pat turės savo benzininį variklį.

Prie rąstams gabenti skirtų priekabų gali būti pritvirtintos hidraulinės rankos. Didžiajai daliai peilių ar šluotų pakanka vadinamosios gervės.

Mažieji padargai turi dar vieną akivaizdų pranašumą prieš sunkiąją žemės ūkio techniką. Jų kaina yra nepalyginamai mažesnė nei dešimtis, o kartais ir šimtus tūkstančių eurų kainuojančių traktorių.

Pasak „Motorider“ atstovų, keturračiai yra populiarūs tarp ūkininkų kaip lengvos ir greitos transporto priemonės, tačiau jie daug labiau tinka sodybų savininkams.

„Dažniausiai didesnėse sodybose apstu darbų, tačiau tai ne toks ūkis, kuriam reikėtų traktoriaus. Tas aukso viduriukas yra keturratis, nes jis visus metus gali būti naudojamas kaip darbinė transporto priemonė. Priedai leidžia prižiūrėti visus sodybos kampus, o, juos nuėmus, transporto priemonė tampa pramoginė“, – vardijo A. Gančierius.

Pranašumai miške

Keturračiai turi ir daugiau pranašumų prieš traktorius. Jie yra gerokai kompaktiškesni ir manevringesni, tad geriau tinka miško priežiūrai. Keturračiu galima prasibrauti giliau į mišką, lengviau manevruoti sudėtingai privažiuojamose vietovėse.

„Keturračiai pranoksta visureigius dėl gerų pravažumo galimybių. Jie važiuoja toliau ir giliau, nes yra lengvi“, – sakė A. Sutkus.

Specialistas pažymėjo ir nepalyginamai mažesnes degalų sąnaudas dirbant su keturračiu ir traktoriumi. Kita vertus, traktorius yra pranašesnis dirbant sunkius žemės ūkio darbus.

Pamaina: Dakaro lenktynininkas A. Kanopkinas prie keturračio įpratino ir abi savo dukras. / E. Babelio nuotr.

Saugus ir šešiamečiui

Laisvalaikiu keturratis, skirtingai nei traktorius, puikiai tinka pramogoms. Specialistai pabrėžia, kad jis gali džiuginti ne tik suaugusius vairuotojus, bet ir visus šeimos narius.

Dakaro lenktynes keturračiu įveikusio Antano Kanopkino teigimu, pasirūpinus tinkamu atžalų saugumu, važinėti šia transporto priemone galima nuo pat ankstyvo amžiaus. Šešiametį jau galima sodinti ant vaikams pritaikyto keturračio.

Jo žodžiais, daugumai tėvų keturratis atrodo nesaugus, tačiau, prie vairo elgiantis protingai, keturratis gali sustiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, ugdyti kūno judesių motoriką, o svarbiausia – parengti jį saugiam dalyvavimui eisme.

Pasak A. Kanopkino, dar vienas aspektas – keturratis gali išmokyti džiaugtis gamta ir daugiau laiko leisti lauke, o ne prie kompiuterio ekrano. Tai yra ilgalaikė neatsibostanti pramoga, kuri vėliau leidžia daug lengviau užlipti ant motociklo balno ir greičiau išmokti vairuoti automobilį.

„Vaikiški keturračiai kaip ir vaikiški motociklai – vienas smagiausių dalykų. Mano abi dukros jais važinėja. Joms tai – labai linksma ir aktyvi veikla, tik, žinoma, reikia nubrėžti ribas“, – sakė „CFMOTO Thunder Racing Team“ komandos lenktynininkas.

Vaikui išvairavus iš numatytos teritorijos, telefonas perspėja tėvus, keturratis pradeda skleisti garsinį signalą.

Pritaiko pagal ūgį

Vaikiški keturračiai būna gerokai mažesni nei skirti suaugusiesiems. Juose sumontuotas nedidelio darbo tūrio 50–11 kub. cm variklis, leidžiantis išvystyti iki 45 km/ val. greitį.

Vaikams negalima vairuoti didelių keturračių, nes jie privalo patogiai atsisėsti ant sėdynės ir pasiekti visus valdiklius, turi gebėti patogiai sukti vairą. Keturratis neturėtų sverti keturis kartus daugiau už vairuotoją.

Mažamečiai gali prisidaryti rimtų problemų ir riedėdami mažesniu nei 45 km/ val. greičiu, tad jų negalima palikti be priežiūros.

Naujus saugumo standartus nubrėžti pradeda rinkoje pasirodę elektriniai keturračiai vaikams.

Pagalbininkas: pritaikius tinkamus priedus, motociklas virsta tikru darbiniu arkliu. / Gamintojo nuotr.

Ribojimai – net per nuotolį

Šiuolaikinį keturračio modelį galima sujungti su specialia išmaniąja programėle ir su GPS joje nustatyti iki 300 m siekiantį perimetrą.

Vaikui išvairavus iš numatytos teritorijos, telefonas perspėja tėvus, keturratis pradeda skleisti garsinį signalą, o jo greitis yra apribotas iki 5 km/val.

Yra galimybė pasirinkti maksimalaus greičio ribojimą arba iš viso užrakinti keturratį ir išsiųsti pranešimą grįžti namo į prietaisų skydelį. Tokių keturračių baterija viena įkrova leidžia įveikti 60 km.

Mažiausi keturračiai tinkamiausi vaikams iki dvylikos metų. Šešiolikos metų ir daugiau sulaukusių nepilnamečių dar nereikėtų sodinti ant didelių ir sunkių galiūnų, skirtų suaugusiesiems. Jiems labiausiai tinka mažesni ir lengvesni 200–300 kub. cm variklių galingumo keturračiai.

Pasak A. Kanopkino, svarbu nepamiršti, kad vaikas prie vairo visuomet privalo dėvėti šalmą, mūvėti specialias pirštines, batus ir turėti papildomų apsaugos priemonių.