Atšvaitai – niekis? Keiskime požiūrį

  • Teksto dydis:

Baltijos šalyse eismo sąlygos šaltuoju sezonu panašios, tačiau pėsčiųjų požiūris į savo saugumą keliuose itin skiriasi.

Ką atskleidė tyrimas?

Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei pusė Estijos gyventojų tamsiuoju paros metu nuolat dėvi atšvaitus, Lietuvoje taip elgiasi mažiau nei trečdalis, Latvijoje – mažiau nei penktadalis gyventojų.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Tyrimo duomenimis, didžioji dalis Lietuvos (28 proc.) ir Estijos (55 proc.) gyventojų nurodė, kad atšvaitus dėvi nuolat, didžioji latvių dalis (29 proc.) teigė atšvaitus dėvintys retsykiais.

Mūsų šalyje ir Latvijoje atšvaitų niekada nenaudoja 16 proc. žmonių, Estijoje – 4 proc. Latvijoje labiausiai išsiskiria 16–19 metų amžiaus grupė – dauguma teigė niekada nesegintys atšvaito.

Lietuvoje vaikų saugumu tamsiuoju paros metu rūpinasi 9 proc., Latvijoje – 8 proc., Estijoje – vos 3 proc. visuomenės narių.

„Kasmet tiriame eismo dalyvių saugumo kelyje įpročius ir matome, kad Lietuvoje, deja, jie nesikeičia. Didelė dalis pėsčiųjų vis dar laikosi nuomonės, kad jų saugumas – labiau vairuotojų reikalas. Šį požiūrį puikiai iliustruoja pastarųjų trejų metų statistika“, – sakė „Gjensidige“ žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Mūsų šalyje ir Latvijoje atšvaitų niekada nenaudoja 16 proc. žmonių, Estijoje – 4 proc.

Pravers ir vairuotojams

„Gjensidige“ specialistės teigimu, atšvaitų poveikio pėsčiasis gali nesureikšminti, tačiau skirtumą tikrai žino vairuotojai, kurie žmogų su atšvaitu tamsiuoju paros metu, šviečiant artimosioms šviesoms, pastebi iš 150 m, o asmuo be atšvaito tampa matomas tik 30 m atstumu.

„Atšvaito svarba itin išauga užmiesčio keliuose, naujos statybos kvartaluose ir mažesnėse gyvenamosiose vietovėse, kur nėra šaligatvio, pėstieji juda važiuojamąja kelio dalimi, o automobilių leistinas greitis yra didesnis nei 60 km/val. Tamsiuoju paros metu čia be atšvaito einantys pėstieji beveik visiškai išnyksta kelio aplinkoje, vairuotojui sumažėja galimybių laiku sustabdyti transporto priemonę ar išvengti susidūrimo“, – pabrėžė V. Katilienė.

Atšvaitus turėtų dėvėti ne tik pėstieji, dviratininkai ir važiuojantys paspirtukais, tačiau ir automobilių vairuotojai. Yra liūdnų pavyzdžių, kai vairuotojai, nedėvėdamas jokių jo matomumą gerinančių priemonių, tamsiuoju paros metu kelkraštyje keitėsi ratą, o pro šalį važiavusi transporto priemonė juos kliudė ir sužalojo.

Saugaus eismo eksperto, vairavimo mokyklos vadovo Artūro Pakėno teigimu, atšvaitai pėstiesiems būtini ne tik užmiesčio keliuose.

„Eidamas šaligatviu pėsčiasis yra saugesnis, tačiau, kirsdamas važiuojamąją dalį, tamsiai apsirengęs ir nedėvintia atšvaito, jis yra praktiškai nematomas. Ypač pavojingas ir apgaulingas prietemos metas“, – sakė specialistas.

Dėvėti – ne bet kaip

Anot A. Pakėno, pėstieji atšvaitą turėtų dėvėti ne bet kaip – svarbu rasti vietą nuo juosmens iki kelių, nes būtent šiame aukštyje yra vairuotojo žvilgsnis ir automobilių šviesos.

Ekspertas patarė, kaip patikrinti, ar atšvaitas veikia.

„Tai galima padaryti naudojant kišeninį arba išmaniojo telefono žibintuvėlį, pakeliant šviesos šaltinį iki akių lygio ir nukreipiant į atšvaitą tamsioje aplinkoje. Jei atšvaitas veikia, šviesa bus aiškiai atspindima“, – reziumavo vairavimo mokyklos vadovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių