- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po nuvilnijusio dyzelgeito skandalo, automobilio ieškantieji vis dažniau nusisuka nuo dyzelinių, baimindamiesi, kad su jais negalės įvažiuoti į tam tikras miesto dalis ar net naudotis kai kuriais keliais. Visgi modernūs dyzeliniai automobiliai gali įvažiuoti į bet kurį Europos miestą.
Apribojimai netaikomi
Nors transporto priemonių išmetamųjų dujų standartai yra vienodi visoje Europoje, kai kurie miestai turi individualių, labai skirtingų apribojimų, zonų ir planų, kurie skirti ateityje siekiant mažinti išmetamųjų dujų kiekį. Tokie apribojimai miestuose skiriasi – kai kurie taikomi ir benzinu varomoms transporto priemonėms. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dyzelinu varomiems automobiliams, atitinkantiems standartą "Euro 6" (taip pat galioja nuo 2014 m. naujai patvirtintiems ir nuo 2015 m. rugsėjo naujai įregistruotiems automobiliams), yra leidžiama įvažiuoti į bet kurį ES miestą. Nors ateityje numatoma griežtinti taisykles, leidžiančias daugumai automobilių įvažiuoti į miesto teritorijas, "Euro 6" standartą atitinkantys automobiliai išliks dyzelinių transporto priemonių ateitimi Europoje.
2017 m. Europos Komisijos duomenimis, visuomenei pastebimai trūksta supratimo apie apribojimus, susijusius su transporto priemonių judėjimu miesto teritorijoje. O tai trikdo dyzeliu varomų transporto priemonių savininkus – kada ir kur jie gali važiuoti. "Regitra" atliko 2018 m. Lietuvos lengvųjų automobilių parko tendencijų apžvalgą – dyzelinės transporto priemonės sudaro apie 68 proc. viso lengvųjų automobilių parko.
Naujieji dyzelinu varomi automobiliai išvengia naujų apribojimų bei daro mažesnę žalą aplinkai. Ne vienas pasaulyje vykdytas tyrimas ir Rygos Technikos Universitete dar kartą atlikti bandymai patvirtino, kad naujieji dyzeliniai automobiliai išmeta 20 proc. mažiau anglies dioksido nei panašaus variklio ir galios benzinu varomi automobiliai. Visgi, žalingų išmetamųjų dujų kiekis dyzeliniams bei benzininiams automobiliams yra beveik vienodas dėl naujųjų technologijų ("Ad Blue" tirpalo, DFP filtro bei kitų), kurios mažina šių dujų kiekį. Tad pateikiame penkis faktus apie dyzelinius automobilius, jų ekologiškumą ir dalyvavimo eisme galimybes.
Pirmas faktas
Mažos taršos zonos ("The Low Emission Zones") Europoje vadinamos skirtingai, tačiau pagrindinė jų paskirtis yra apriboti daugiausiai aplinką teršiančių, senų transporto priemonių ("Euro 1", "Euro 2", "Euro 3" ir standartų neatitinkančių benzininių) judėjimą. Paprastai tai reiškia, kad transporto priemonės su didesniu išmetamųjų dujų kiekiu (seni automobiliai, sunkiosios transporto priemonės) negali įvažiuoti į tam tikras teritorijas. Kai kuriose mažos taršos zonose labiau orą teršiančių transporto priemonių savininkai privalo sumokėti už įvažiavimą.
Iš tiesų, potencialūs Vokietijos dyzelio draudimai yra ne kas kita, kaip ultra mažos taršos zonos, kurių reikalavimai apima visas motorines transporto priemones, o ne tik dyzeliu ir benzinu varomus automobilius. Mažos taršos zonos taip pat yra žinomos kaip Aplinkos zonos, "Umweltzonen" (Vokietija), "Milieuzones" (Olandija), "ZCR, Zone à Circulation Restreinte" (Prancūzija), "Lage-emissiezone" (Belgija), "Clean Air Zones" (Anglija), "Miljøzone" (Danija), "Miljözon" (Švedija), "Lavutslippssone" (Norvegija), "ZTL ambiente" (Italija).
Dauguma šių zonų yra kontroliuojamos eismo stebėjimo kamerų tam, kad būtų patikrinama, ar įvažiuojantis automobilis atitinka vietinio taršos reguliavimo normas. Kai kuriuose miestuose apribojimai keičiasi pagal oro užterštumo kiekį, kuris gali padidėti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, aukštos temperatūros ar gaisrų. Šių metų liepos 1-ąją Prancūzijos Grenoblio mieste dėl taršos buvo apribotas visų žemesnį nei EURO4 standartą atitinkančių automobilių eismas, o maksimalus greitis kai kuriose vietose sumažintas nuo 80 km/val. iki 70 km/val. Paprastai, Grenoblio mieste apribojimai taikomi tik sunkvežimiams, tačiau šiuo atveju apribotas visų transporto priemonių eismas.
Antras faktas
Taršos zonos turi įtakos tik dyzeliniams automobiliams, neatitinkantiems "Euro 6" išmetamųjų dujų standarto. Vadinasi, jei motorinėms transporto priemonėms yra leidžiama įvažiuoti į zoną, "Euro 6" ir aukštesnės standartą atitinkantiems dyzeliniams varikliams taip pat bus leista įvažiuoti.
Dauguma miesto teritorijų pamažu pereina prie zonos apribojimų bei draudimų senesniems, labiau aplinką teršiantiems automobiliams (tiek benzininiams, tiek dyzeliniams), kurie priskiriami ankstesniems taršos standartams, tam, kad skatintų įsigyti švaresnius, "Euro 6" modelių automobilius.
Trečias faktas
Egzistuoja tik kelios vietos Europoje, kur ribojamas visų motorinių transporto priemonių įvažiavimas į tam tikrą teritoriją tam tikru metu.
Pavyzdžiui, Škotijos sostinėje Edinburge kiekvieną pirmąjį mėnesio sekmadienį nuo vidurdienio iki 17 val. draudžiama važinėti absoliučiai visoms transporto priemonėms. Italijos mieste Turine eismas taip pat draudžiamas pirmąjį mėnesio sekmadienį nuo 10 val. ryto iki 18 val. vakaro. Groningene, Olandijoje, atnaujino miesto centrą ir pavertė jį zona be automobilių. Tokiu būdu bandoma išvengti motorinių transporto priemonių miesto širdyje.
Kitas apribojimas motorinėms transporto priemonėms galioja pasirinktose teritorijose, pasirinktu laikotarpiu (piko valanda ar atostogų metas). Pavyzdžiui, Londono centre esančiose teritorijose (Islingtone bei Haknyje) planuojama nustatyti papildomus, laikinus apribojimus daugumai transporto priemonių darbo dienomis nuo 7 iki 10 val. ryto bei nuo 16 iki 17 val.
Įvažiuoti į šias zonas būtų ribojama visiems, išskyrus ultra mažos taršos transporto priemonėms (pavyzdžiui, 100 proc. elektra bei vandeniliu varomoms transporto priemonėms bei kai kurioms mažiausiai aplinką teršiančioms hibridinėms transporto priemonėms). Kai kurie miestai planuoja įvesti stipresnius apribojimus benzininėms bei dyzelinėms transporto priemonėms tik per ateinančius penkerius metus (pavyzdžiui, Paryžiuje tokie apribojimai įsigalios 2030-aisiais), tačiau tik darbo dienomis bei tam tikrais laiko intervalais.
Kai kurios šalys turi specialius lipdukus, leidžiančius pasiekti specifinius kelius ir zonas – juos galima įsigyti prieš įvažiuojant į šalies teritoriją.
Ketvirtas faktas
Kad įvažiuotumėte į mažo užterštumo zoną, jūsų automobilis turi būti užregistruotas. Labai svarbu patikrinti informaciją apie jūsų kelionės tikslą dar prieš pradedant kelionę tam, kad spėtumėte užregistruoti savo transporto priemonę bei būtumėte garantuoti, kad įvažiuosite į norimą miestą ir išvengsite baudų. Kai kurios šalys turi specialius lipdukus, leidžiančius pasiekti specifinius kelius ir zonas – juos galima įsigyti prieš įvažiuojant į šalies teritoriją. Daugiau informacijos apie aplinkos zonas bei minėtus lipdukus galima rasti adresu www.green-zones.eu. Pavyzdžiui, tam, kad įvažiuotumėte į Briuselio regioną, reikia užsiregistruoti internetinėje svetainėje. Ši registracija galioja trejus metus, tačiau sąlygos skiriasi priklausomai nuo miesto. Tam, kad įvažiuotumėte į keletą miestų Prancūzijoje, Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje ar Belgijoje, reikės nusipirkti specialų ženklelį, kurį galima gauti pagal automobilio "Euro" standartą – būtent nuo šios kvalifikacijos priklauso, į kurias teritorijas jums bus leista įvažiuoti.
Prancūzijoje toks ženklelis vadinamas "Crit’Air" ir kainuoja apie 30 eurų, Austrijoje jis vadinamas aplinkos ženkleliu ir kainuoja apie 40 eurų, Danijoje ženklelio analogas yra "Eco" lipdukas, kurį galima įsigyti už 40 eurų, Vokietijoje galioja Vokietijos aplinkos ženklelis už 32 eurus, o Belgijoje už ženklelį reikėtų sumokėti beveik 20 eurų. Konkretus ženklelis suteikiamas pagal transporto priemonės variklio tipą bei atitikimą specifiniams "Euro" išmetamųjų dujų kiekio standartams. Londone galima sumokėti papildomą sumą prie grūsčių mokesčio (apie 13 eurų) – darbo dienomis nuo 7 iki 18 val. važiuojantiems į ultra mažos taršos zoną (ULEZ) taikomas papildomas 14 eurų mokestis, jei vairuojate automobilį, kuris kvalifikuojamas iki "Euro 6" standarto. Transporto priemonės, kurios neatitinka mažos taršos zonos kriterijų gali pasiekti Briuselio regioną su apmokestintu dieniniu pasu, kuris kainuoja 35 eurus. Prieš kiekvieną kelionę pasitikrinkite, ar bus reikalingas leidimas įvažiuoti į tam tikras teritorijas.
Penktas faktas
Naujųjų dyzelinių automobilių ateitis Europoje yra panaši į benzininių variklių automobilių ateitį. Įmanoma prisiderinti prie standartų bei turėti naują dyzelinį automobilį, kuris atitinka nustatytus Europos išmetamųjų dujų kiekio reikalavimus.
Šiuo metu miestai labiau rūpinasi, kaip mažinti teršalų ore kiekį kurdami ir įvesdami apribojimus sunkiesiems automobiliams miesto centruose bei ieškodami aplinkai naudingesnių viešojo transporto galimybių. Vis dėlto svarbu žinoti, kad dabartinės taisyklės bei normos turi galiojimo datą bei gali keistis. Remiantis prieinama informacija apie miestų teritorijų ateities planus, "Euro 6" dyzeliniai automobiliai galės važinėti po Europą. Iki to laiko, kai bus įvesti nauji apribojimai, savo ruožtu bus tobulinami dyzeliniai varikliai, kurių technologija sparčiai vystosi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Plikledžio sezonas prasidėjo – ką verta prisiminti vairuotojams?
Artėjant žiemai, į darbą skubantys vairuotojai vis dažniau susiduria su slidžia kelio danga. Ryte netikėtai susiformavęs plikledis pastarosiomis savaitėmis sukėlė ne vieną eismą paralyžavusią avariją. Ką reikėtų prisiminti vairuojant slidži...
-
Naujus pokyčius lėmė poreikiai ir prognozės1
Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ parengė naują traukinių metinį tvarkaraštį, įsigaliosiantį gruodžio 15 d. Daugiau reisų suplanuota populiariausiuose maršrutuose, trumpės kelionių trukmė. ...
-
Pasaulyje – „Toyota“, Europoje – „Dacia“7
Visų laikų geriausiai parduodamų lengvųjų automobilių lyderė „Toyota Corolla“ pernai pasaulyje buvo tik ketvirta, bet šiemet rudenį susigrąžino prarastą poziciją. ...
-
Griežto žingsnio atsisakė, bet trūkumų netoleruos1
Nuo 2025 m. vasario 1-osios turėjęs įsigalioti griežtesnis valstybinio numerio ženklų būklės vertinimas Techninės apžiūros centre (TAC) atšaukiamas. Taip nusprendė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). ...
-
Atšvaitai – niekis? Keiskime požiūrį1
Baltijos šalyse eismo sąlygos šaltuoju sezonu panašios, tačiau pėsčiųjų požiūris į savo saugumą keliuose itin skiriasi. ...
-
Svajonių automobilio kaina – tik išlaidų pradžia
Mažiau patyrę vairuotojai, planuodami įsigyti automobilį, žiūri tik į kainą. Sumokėjai 4 ar 5 tūkst. eurų ir nerūpestingai švilpi Lietuvos keliais! Tačiau realios tokio pirkinio sąnaudos gali nustebinti. ...
-
Primena: dalis vairuotojų nuo sausio gali netekti teisės vairuoti3
Svarbi žinia vairuotojams: lieka pusantro mėnesio pasitikrinti sveikatą tiems, kurie dar to nepadarė. Jeigu jūsų medicininė pažyma nebegalioja, nuo sausio 1-osios nebegalėsite vairuoti. Nuo naujųjų metų įvedama nauja tvarka: vairuotojo pažymėjim...
-
Dėmesio, vairuotojai: demaskavo, kaip jūs elgiatės, pravažiavę greičio matuoklius35
Jau daugiau nei savaitę turėtume važinėti lėčiau, nes įsigaliojo žiemos sezono taisyklės. Autostradoje bei greitkeliuose lengvieji automobiliai iki balandžio mėnesio galės važiuoti ne didesniu nei 110 km/val. greičiu. Automobilininkai kelia klaus...
-
Sukritikavo dėl vairuotojų siaubo – greičio matuoklių: persistengė?5
Vairuotojus drausminančių momentinių ir vidutinio greičio matuoklių kasmet vis daugiau tiek miestuose, tiek užmiesčio keliuose. Tačiau valstybės kontrolė nustatė, kad už kelius atsakinga įmonė „VIA Lietuva“ kelias dešimtis vidu...
-
Lietuvoje labai išaugo greičio matuoklių skaičius: ar jų ne per daug?29
Vairuotojus drausminančių momentinių ir vidutinio greičio matuoklių kasmet vis daugiau tiek miestuose, tiek užmiesčio keliuose. Tačiau Valstybės kontrolė nustatė, kad už kelius atsakinga įmonė „Via Lietuva“ kelias dešimtis vidu...