- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visi vairuotojai įpareigoti savo transporto priemones apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (PCAD), tačiau dažnas, norėdamas jaustis dar ramiau, renkasi ir kasko.
Išmokų – milijonai eurų
Kasko draudimas gali apsaugoti nuo itin didelių išlaidų tais atvejais, kai dėl avarijos kaltas pats vairuotojas, automobiliui nukentėjus nuo gamtos stichijų ar kelyje susidūrus su laukiniais gyvūnais.
Draudimo bendrovės ERGO transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, nepaisant automobiliuose diegiamų pažangiausių saugumo technologijų, dėl kasko žalų kreipiasi vis daugiau klientų.
ERGO duomenimis, 2022 m. šio draudimo žaloms išmokėti skirta per 19,4 mln. eurų, pernai prireikė beveik 23,5 mln. eurų, o šiemet jau išmokėta ir rezervuota beveik 17,7 mln. eurų.
Dažniausiai atlyginamos per avarijas padarytos kasko žalos. Daugiatūkstantiniai nuostoliai patiriami tiek dėl nemažai kainuojančių krovininių, tiek dėl lengvųjų transporto priemonių vairuotojų kaltės.
Pernai net per 130 tūkst. eurų siekiančią žalą patyrė vairuotojas, kai dėl ant kelio buvusio smėlio nesuvaldė lengvojo automobilio ir nuvažiavo į griovį.
Šiemet apie 45 tūkst. eurų vairuotojui kainavo priverstinis posūkis į šalikelę ir dėl to gerokai apgadintas automobilis, nes būtų neišvengęs kliūties magistralėje.
Grėsmė iš miškų
Anot R. Bieliausko, dažnai kliūtimi kelyje tampa ir laukiniai gyvūnai, kurie itin aktyvūs rudenį.
Didžiausia žala dėl įskelto priekinio stiklo siekė net 8,7 tūkst. eurų.
„Vien pernai užfiksuota per 700 susidūrimų su laukiniais gyvūnais nulemtų žalų, šiemet – vos 100 mažiau. Didelė tikimybė, kad 2024-ieji pagal šį rodiklį bus rekordiniai. Didėja ir žalų dydžiai. Vien šiemet per du incidentus, kai buvo bandoma išvengti į kelią išbėgusių laukinių gyvūnų, patirta bendra žala siekė maždaug 100 tūkst. eurų“, – sakė ERGO atstovas.
Kasko apsidraudę asmenys dažnai kreipiasi ir dėl apgadintų automobilio veidrodėlių, žibintų, stiklų. Vien pernai tokių žalų buvo per 5,1 tūkst., šiemet tikriausiai bus dar daugiau.
Daugumą atvejų nulemia kelyje į transporto priemonę pataikę akmenukai, o žalos, kai kartu su stiklu reikia keisti ir reguliuoti sensorius, kainuoja tūkstančius eurų. Didžiausia žala dėl įskelto priekinio stiklo siekė net 8,7 tūkst. eurų.
Nukenčia ne vien kelyje
Kartais automobiliai nukenčia net nevažiuodami.
2022 m. dėl krušos, lietaus ir kitų gamtos stichijų sukeltų transporto priemonių apgadinimo buvo kreiptasi 281 kartą, o žaloms padengti skirti 443 tūkst. eurų.
Pernai tokių žalų buvo kone dvigubai daugiau – net 498, o bendra išmokėta ir rezervuota kasko žalų suma siekė beveik 777 tūkst. eurų.
Šiemet vien liepą Lietuvą niokojusi audra buvo susijusi su 81 transporto priemonių žala. Joms išmokėti skirta virš 140 tūkst. eurų.
2022 m. užfiksuotos šešios automobilių vagystės, pernai – devynios. Iki 13 tūkst. eurų paaugo ir vidutinė žala. Dažnai vagiamos ir automobilių detalės, ypač veidrodėliai, žibintai.
Rečiausiai kasko apdraustos transporto priemonės nukenčia nuo gaisrų, bet išmokos vidutiniškai būna didžiausios.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos automagistralėse ir greitkeliuose – mažesnis greitis4
Nuo penktadienio Lietuvoje mažėja maksimalus leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose. ...
-
Gatvėse, kasyklose – be vairuotojų? Transporto pažanga įsibėgėja1
Kad ir kada prabiltume apie transporto autonomiškumą, galvose ims suktis laikotarpis – po penkerių ar dar daugiau metų. Tačiau realybė yra gerokai drąsesnė – savivaldės transporto priemonės jau dabar sėkmingai vykdo užduotis įvai...
-
Lietuvos naudotų automobilių rinka – neskaidri, tačiau kai kur – dar prasčiau10
Daugumoje šalių naudotų automobilių rinka stabilizavosi ir grįžo į priešpandeminį lygį, tačiau skaidrumas – vis dar pagrindinė problema: tūkstančiai pirkėjų įsigyja transporto priemonių su paslėptais defektais ir suklastota...
-
Automobilio garantija: standartai ir išimtys1
Naujo automobilio garantijos trukmė dažniausiai varijuoja tarp dvejų trejų metų, kai kuriais atvejais siekia ir penkerius. Tačiau rinkoje pasitaiko atvejų, kai gamintojai įsipareigoja gerokai ilgesniam laikotarpiui. ...
-
Universalus transportas: atstoja ir traktorių, ir žaislą
Dauguma vairuotojų keturratį vertina tik kaip pramoginę transporto priemonę. Iš tiesų nemenka dalis Lietuvoje parduodamų modelių iškeliauja į sodybas, palengvindami jų savininkų buitį. Kiek skirtingų funkcijų gali atlikti keturratis?...
-
Iš „Regitros“ – blogos žinios sukčiaujantiems užsieniečiams: pavežėjais tapti bus sunkiau20
Teorijos egzaminą Lietuvoje kasmet laiko daugiau kaip 5 tūkst. užsieniečių. Dabar egzaminą jie gali laikyti lietuvių, anglų, rusų arba gimtąją kalba, už savo pinigus pasisamdę vertėją. Šiemet „Regitra“ išsiaiškin...
-
ES galutinai pritarė papildomiems muitams elektromobiliams iš Kinijos3
Europos Sąjunga (ES) antradienį galutinai pritarė siūlymui nustatyti papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. ...
-
Krizės apimta „Volkswagen“ planuoja uždaryti gamyklas, smarkiai karpyti atlyginimus9
Įgyvendindama drastišką taupymo planą, „Volkswagen“ svarsto Vokietijoje uždaryti keletą gamyklų bei 10 proc. sumažinti darbuotojų atlyginimus, pirmadienį pranešė žiniasklaida. ...
-
Įpročiai pamažu keičiasi, stiprėja paslaugų įtaka
Alternatyvų nuosavam automobiliui gausėja, tačiau didžiosios dalies Lietuvos gyventojų vairavimo įpročiai lieka nepasikeitę. ...
-
Nuo „3E“ iki lūžio taško: kur link ir kaip toliau?1
2010-ųjų spalį Lietuvoje buvo įregistruotas pirmasis elektromobilis. Šiandien tokia transporto priemonė šalyje – jau įprasta. Kokia galima tvaraus susisiekimo perspektyva? ...