Interviu BNS R.Budbergytė sakė mananti, kad būtina peržiūrėti dabar galiojančias įvairias mokesčių lengvatas, skeptiškai vertino siūlymus įvesti naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas. Ministrė taip pat teigė ketinanti dar šiai Vyriausybei pateikti siūlymus dėl biudžeto sandaros planavimo pertvarkos.

„Tokį sau keliu artimiausią tikslą. Pamačiusi, kaip yra formuojamas mūsų biudžetas, kaip yra planuojami viešieji finansai, matau, kad yra ką tvarkyti“, - BNS tvirtino R.Budbergytė.

- Ar matote realių galimybių rinkiminiais metais subalansuoti valdžios finansus?

- Geriausia būtų turėti konstitucinį įstatymą, kuris kokius pusę metų prieš rinkimus apskritai neleistų teikti siūlymų, galinčių turėti įtakos viešųjų finansų tvarumui. Mažai rinkai, kaip Lietuva, viešųjų finansų tvarumas yra labai svarbus, be jų neturėsime valstybėje finansinio stabilumo, augs mūsų skola. Tai reiškia ne tik augančią našta ateities kartoms - deficito turėjimas pavojingas ir tuo, kad kyla rizika, jog ateityje reikės kada nors didinti mokesčius. Žmonėms valstybės skolos dydis dažnai yra neįdomus, sakoma, kad tai yra „ne mano ta rona“, tačiau pradėjus kalbėti apie mokesčius, tai staiga tampa „mano žaizda“, kurią jaučiame kiekvienas.

Deficito neturėjimas yra labai svarbus ne dėl Vyriausybės patvirtintos Stabilumo programos, ne dėl Fiskalinės drausmės įstatymo ar nuogastavimų, kad Europos Komisija gali mums pagrūmoti. Tai yra labai svarbu dėl ekonomikos ir jos augimo cikliškumo. Išorinių rizikų aplink mus yra daug - Brexit (Didžiosios Britanijos ketinimas trauktis iš ES - BNS), gana lėtas Europos Sąjungos šalių ekonomikų augimas, Kinijos ekonomikos būklė, tam tikros rizikingos tendencijos Švedijos nekilnojamojo turto rinkoje. Todėl aš labai norėčiau, kad visi politikai elgtųsi labai atsakingai ir suprastų, jog žmonėms reikia padėti ne tik prieš rinkimus. Žmonėms visada reikia skirti dėmesį, viešųjų finansų investicijos pirmiausiai turi būti nukreiptos į žmogų, bet tuos dalykus reikia daryti subalansuotai.

Pripažįstu, yra abejojančių mūsų noru turėti nedeficitinį biudžetą, yra kalbančių, jog gal galima mums be jo apsieiti. Tiesiog noriu pabrėžti, jog labai atsakingai žiūriu į valstybės valdymą, ir kokia Vyriausybė, koks finansų ministras bebūtų po Seimo rinkimų, aš jiems noriu palikti subalansuotą biudžetą.

- Visgi daugelis politikų tokią galimybę vertina skeptiškai, pavyzdžiui, Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis įsipareigojimą dėl nedeficitinio biudžeto pavadino „per skubiu ir ambicingu“. Ar jūs jaučiate palaikymą Vyriausybėje, ar jus remia premjeras Algirdas Butkevičius?

- Aš gerbiu Valentiną Mazuronį ir kitus mūsų politinės koalicijos partnerius, jų nuomonė yra labai svarbi. Politinėje taryboje priimti sprendimai yra tos gairės, kuriomis remiantis galima tikėtis ir tam tikrų tiek Vyriausybės, tiek Seimo sprendimų. Tačiau galiu patikinti, kad premjeras tikrai yra linkęs siekti, kad būtų sutarimas (dėl subalansuotų valdžios finansų - BNS). Tam reikia rasti argumentų ir įrodymų, kodėl tai reikia padaryti (....) Nesakau, kad bus lengva, jeigu norėsime turėti subalansuotą biudžetą, kažkur turėsime mažinti išlaidas. Rugsėjo mėnesį tikrai nesulauksime prognozių, jog ekonomikos augimas bus toks stebuklingai didelis, kad galėsime lengvai pasiekti subalansuotą biudžetą. Tikrai ne, turėsime galvoti kaip kaip kažkur pamažinti asignavimus, kur dar yra galimybių pataupyti. Jei jų rasime, tai aš tvirtai tikiu, kad galima turėti tą biudžetą.

Žinoma, finansų ministras ir premjeras yra labiausiai atsakingi už tai, kad mūsų viešieji finansai būtų tvarūs, tai mums dėl to daugiausiai ir skauda galvą. V.Mazuronis yra tiesiog partijos lyderis, jis iš tiesų nėra atsakingas už viešuosius finansus ir jų tvarumą.

- Kaip ketinate siekti pajamų ir išlaidų subalansavimo? Įvertinus planuojamą šių metų 640 mln. eurų biudžeto deficitą ir preliminarų 430 mln. eurų asignavimų didinimą 2017 metais, gali tekti uždengti maždaug 1 mlrd. eurų skylę?

- Yra truputėlį kitokie skaičiavimai, tie skaičiai yra gerokai mažesni. (....) Pabrėžiu, kad kalbame apie valdžios sektoriaus subalansavimą, kurį sudaro valstybės biudžeto, nebiudžetinių fondų, socialinio draudimo fondų ir savivaldybių biudžetų visuma. Valdžios sektoriaus deficito, taigi - ir skolos didinimas būtų itin nepageidautinas ir pražūtingas finansų tvarumui.

Šiuo metu rengiamas ekonominės raidos scenarijus. Atsižvelgiant į jį, rugsėjo pradžioje bus rengiamos trimetės valdžios sektoriaus finansų rodiklių projekcijos. Dėl to apie labai konkrečius valdžios sektoriaus finansų rodiklius šiuo metu nebūtų korektiška kalbėti, tačiau bus laikomasi pavasarį patvirtintoje Stabilumo programoje įtvirtintų tikslų, nacionaliniais ir ES teisės aktais įtvirtintų fiskalinės drausmės taisyklių  - jos padeda išlaikyti valdžios sektoriaus finansus stabilius, cikliškai svyruojant ekonomikai ir sumažina skausmingų padarinių riziką sunkmečio laikotarpiais.

Dabar turimais duomenimis, 2017 metais projektuojami nedeficitiniai socialinio draudimo fondų ir savivaldybių biudžetai, taip pat numatomi ir subalansuoti nebiudžetiniai fondai. Kadangi didžiausi naujojo socialinio modelio įgyvendinimo kaštai teks valstybės biudžetui, jis ir 2017 metais bus deficitinis. Naujojo socialinio modelio įgyvendinimo kaštai dar tikslinami, tačiau Stabilumo programos rengimo metu buvo apskaičiuota, kad jie sieks apie 0,6 proc. BVP. Tikimasi, kad valdžios sektoriaus deficitas bus artimas socialinio modelio kaštams, tačiau tam reikalingos papildomos priemonės, kurios sudarytų galimybę sumažinti valstybės biudžeto išlaidas ir padidinti pajamas. Tuomet mes galėtume ramiai sakyti, kad nepažeidžiame fiskalinės drausmės ir prisiimtų įsipareigojimų.

Matome galimybę dar 5 proc. mažinti valdymo išlaidas, taip pat verta pamąstyti ir apie dalies naujų investicinių projektų įgyvendinimo sustabdymą. Valstybės investicijų programoje turime begalę nebaigtų investicinių projektų - metai iš metų jie brangsta, tampa neekonomiškais ir neefektyviais. Asmeniškai matau didelę problemą, kad mūsų investicijos yra daugiausiai nukreiptos ne į ekonomikos infrastruktūrą, bet į gerbūvio sutvarkymą, į grožį, kultūrą, socialinę infrastruktūrą. Tikrai nenoriu pasakyti, kad tai yra blogai, turime investuoti, kad Lietuvoje žmonėms būtų gera gyventi, bet per du Europos Sąjungos lėšų gavimo laikotarpius mes didžiąją dalį lėšų investavome į kelius, tiltus, fontanus, upių ir ežerų krantines, kultūros namus, mokyklų renovavimą. Visa tai yra labai gražu, bet tai yra neekonominė infrastruktūra.