- Nemanote, kad siekis bet kokia kaina subalansuoti biudžetą gali turėti ir neigiamos įtakos? Turiu omenyje Vyriausybės galimybes gerinti verslo aplinką ir mažinti socialinę atskirtį?

- Iš tiesų, yra teigiančių, kad jeigu toliau neaugini skolos ir nedidini deficito, tu kaip ir neleidi augti ekonomikai. Aš tikrai su tuo nesutinku. Fiskalinė politika gali būti neutrali, skatinanti arba neskatinanti, ji priklauso nuo ekonomikos cikliškumo. Mes šiuo metu esame ekonomikos fazėje, kurioje nėra poreikio pradėti kažką labai skatinti - pavyzdžiui, sumažinti pridėtinės vertės mokestį ir taip padidinti vartojimą. Pagal visus rodiklius mūsų fiskalinė politika šiuo metu turi būti neutrali.

Socialinės atskirties mažinimas kaip prioritetas yra be galo svarbus. Darbo užmokestis, pensijos, neapmokestinamųjų pajamų dydis, įvairios lengvatos, kurios gali, pavyzdžiui, padėti labai mažas pajamas uždirbančioms šeimoms auginti vaikus, taip pat turi būti pagal išgales finansuojamos. Taip pat kaip ir kitas mūsų prioritetas - gynyba, kuriai mes turime pagal tarptautinius ir vidinius susitarimus didinti skiriamas lėšas. Taip pat turime numatyti biudžete investicijas ir lengvatas, kad mūsų investicinis klimatas būtų palankus, kad galėtume pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Visus tuos dalykus mes dėliojame labai atsakingai, ne kaip paprasti buhalteriai.

Jau kalbėjome apie naują socialinį modelį, tačiau reikia ir kitų struktūrinių reformų, kurios dėl politinės valios stokos ar kitų priežasčių iki šiol nepadarytos - kalbu apie švietimą ir sveikatos apsaugą. Mes turime ekspertinių tyrimų duomenis, kad švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos pagal joms skiriamas išlaidas pas mus yra vidutiniškai perfinansuotos, o štai socialinės apsaugos sistemoje turime nepakankamą finansavimą. Taigi, tuos dalykus reikia subalansuoti.

- Kas galėtų paskatinti realias permainas švietimo ir sveikatos apsaugos sektoriuose? Mokestinės priemonės ar politinė valia?

- Geriausia būtų priimti būtinus politinius sprendimus, finansinių ir ekonominių paskatų mechanizmus sukurti yra pakankamai sudėtinga. Ar Vyriausybė turi tuos politinius svertus? Žinoma, kad ne. Čia yra bėda, kad nėra galimybės, pavyzdžiui, ministrui nuspręsti ir pasakyti, jog kažkurioje savivaldybėje vietoje dvylikos mokyklų bus paliktos tik keturias. Dar man dirbant valstybės kontroliere atlikome mokyklų tinklo optimizavimo audita, pateikėme rekomendacijas. Tai buvo 2008 metais ir jau tuomet matėme, kad būtinų svertų vyriausybės lygmenyje nėra, kad viską sprendžia savivaldybių tarybos, kurioms dėl visų tokių reiškinių, kaip pavyzdžiui nepotizmas, yra labai sunku priimti tuos valinius sprendimus. Lygiai tas pats su sveikatos apsaugos įstaigomis.

- Savivaldybių lygmenyje tos politinės valios tikėtis tikrai sunku.

- Aš dabar daug tikiuosi iš tiesiogiai renkamų merų, tikiuosi, kad jie yra atsakingesni. Paprasčiausiai, jei tu esi tiesiogiai išrinktas meras, tu tikriausiai norėsi būti išrinktas ir kitą kartą. Tačiau bet kokiu atveju, tiek ministrai, tiek Vyriausybė taip pat yra atsakingi už reformų įgyvendinimą. Aš nesikratau atsakomybės, mes neturėtume į šiuos dalykus žiūrėti iš šono, sakyti, kad tai yra ne mūsų daržas. Jei mes norime gyventi su mažesne socialine atskirtimi, tikrai turėsime tas reformas padaryti.

- Kitąmet naujų mokesčių neplanuojate, tačiau kaip vertiname jau esančias ir siūlomas naujas įvairių mokesčių išimtis. Pavyzdžiui, PVM lengvatą centralizuotam šildymui?

- Aš manau, kad visos lengvatos turi būti pasvertos. Tikriausiai visi žino, kad dabar lengvatos daugelio iš tiesų nepasiekia, pavyzdžiui, kalbant apie lengvatas maistui, bent jau dalis jų nusėda gamintojo kišenėje. Turime lengvatą knygoms, tačiau aš esu įsitikinusi, kad ji yra daugiau naudinga leidėjui, nei knygos pirkėjui. Juo labiau, ši lengvata nėra taikoma elektroninėms knygoms, tai yra neteisinga ir iškraipo konkurencines sąlygas. Šildymo lengvata - dabar mes subsidijuojame visus, ir turtingus, ir vidutinę klasę. Turėtume daugiau investuoti didinant energijos efektyvumą, kad šilumos kaina apskritai mažėtų, tačiau turėtume ir apsibrėžti, ką remiame - tam tikras pajamas gaunančius gyventojus, dirbančius ir vaikus auginančius žmones, neįgaliuosius ir taip toliau. Tų kriterijų gali būti įvairiausių, tačiau mes negalime lengvatomis centralizuotai maitinti visų, kadangi tai yra pats primityviausias ir lengviausias kelias.

- Panašu, kad jūs nesate naujų PVM lengvatų šalininkė?

- Nesu. Aš palaikau tikslines subsidijas. Suprantu, kad žmonėms reikia padėti, daug žmonių gyvena skurde, jie metai iš metų yra užmarštyje, o politikai juos prisimena tik tuomet, kai pradeda galvoti apie rinkimus. Aš nekalbu apie visų lengvatų atsisakymą, tačiau mes jų turime per daug ir todėl turėtume jas kompleksiškai peržiūrėti. Reikia įvertinti vieną iš pagrindinių veiksnių - gyventojų skaičius Lietuvos mažėja ir tai reiškia, kad mažėja uždirbančių mums pajamas bei pensijas, o, pavyzdžiui, lėšos, kurias savo šeimoms atsiunčia emigrantai, negali būti laikomos tvarių viešųjų finansų šaltiniu. Turime galvoti ir apie lengvatas investicinėje aplinkoje, nes investicijos mums yra svarbios, siekiant ekonomikos augimo.

- Kalbate apie lengvatą reinvestuojam pelnui?

- Ne. Aš manau, kad ši lengvata, nors dėl jos galutinio sprendimo mes dar nesame priėmę, vargu ar yra tikslinga. Ir ne dėl to, kad biudžetas negaus pajamų, bet todėl, kad ji nesudarys sąlygų, kurios staiga paskatins įmones tikrai reinvestuoti ir daryti tai labai atsakingai. Suprantu, kad sąžiningam verslui tai būtų gera paspirtis, tačiau ši lengvata sukurs ir daugiau galimybių piktnaudžiauti, yra rizika, kad mes galime jos nesukontroliuoti pakankamai. Manau, yra kitų būdų padėti verslui, aš labai norėčiau, kad pas mus gamybinė infrastruktūra gausėtų.