- Su ES paramos lėšomis yra susijęs savivaldos įsiskolinimo augimas. Ar savivaldybės išliks pajėgios finansuoti tolesnes investicijas, jau nekalbant apie sukuriamos infrastruktūros išlaikymą?

- Mes tikrai matome, kad investuota labai daug, priežiūros kaštai yra dideli ir savivaldybės neturi savo biudžetuose galimybės juos padengti. Yra rizika, kad jos vėl atsigręš į valstybės biudžetą prašydamos skirti papildomų lėšų, nes yra nepajėgios išlaikyti sukurtos infrastruktūros.

- Kalbant apie viešuosius finansus, jų subalansavimui tik išlaidų mažinimo nepakaks. Kokius matote pagrindinius pajamų didinimo šaltinius?

-  Matau dideles galimybes didinti verslo aplinkos skaidrumą, sudaryti sąlygas verslui dirbti skaidriau ir sąžiningiau, sudaryti vienodas ir sąžiningas konkurencijos sąlygas visiems verslo rinkos dalyviams. (....) Mums būtinai gerinti PVM surinkimą, kovoti su nelegaliu darbu, mokesčių landomis, iš tiesų baudžiant mokestinius sukčius. Visur ta problema yra, šiuo metu ir tarptautiniame lygmenyje bandoma bendromis priemonėmis aktyvinti kovą, ypatingai su agresyviu mokesčių planavimu. Aš tikiu, kad mes  taip pat turime aktyviai dalyvauti šiuose dalykuose, kas tikrai leistų mums pritraukti papildomų pajamų į biudžetą.

- Ar kova su šešėliu ir griežtesnis mokesčių administravimas nevirs prieš maždaug dešimtmetį Lietuvoje jau matytomis griežtomis akcijomis?

- Kaip jau sakiau, pirmiausiai reikia skaidrinti verslą, sudarant sąžiningesnes konkurencijos galimybes. Su mokestiniais sukčiais, kurie bando veikti grubiausiu būdu, reikia kovoti dar baisiau nei Vagnoriaus (tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus vyriausybės - BNS) laikais. Bet su tais, kurie norėdami sąžiningai vykdyti ekonominė veiklą to daryti negali, nes šalia yra mokestiniai sukčiai, sudarantys nevienodas konkurencijos sąlygas, tokiems verslininkams mes turime padėti. Mokesčių inspekcija turi atlikti didelį šviečiamąjį ir prevencinį darbą, padedama tiems, kurie nori būti sąžiningais. Reikia sukurti sąlygas, kad žmonėms apsimokėtų būti sąžiningais mokesčių mokėtojais. Mes dabar diskutuojame, gal reikėtų įvesti kažkokias paskatas gyventojams. Pasaulyje yra toks dalykas kaip loterijos (naudojant kasos fiskalinius čekius - BNS), galbūt jas būtų verta rengti ir Lietuvoje, nes, pavyzdžiui, taksi, kirpyklų, odontologijos, būsto nuomos, visuomeninio maitinimo paslaugų, už kurias atsiskaitoma grynaisiais, sektoriai yra pakankamai jautrūs būti pilkoje zonoje.

- Kas dar galėtų generuoti papildomas valstybės pajamas?

- Matau galimybių racionaliau naudoti valstybės turtą. Šiuo metu valstybė yra didžiausia komercinio turto savininkė, tačiau mes tikrai negauname adekvačios grąžos per pajamas, nes yra daug yra neūkiškumo ir neefektyvumo (....) Taip pat ir Turto bankas, deja, iki šiol nėra pajėgus įvykdyti jam užkrautos centralizuoto valstybės turto valdytojo funkcijos, nes valstybės institucijos neatlieka savo namų darbų - nesuregistruoja, neperduoda visų duomenų apie jų patikėjimo teise valdomą turtą.

Centralizuotai nevykdome pirkimų tokiu mąstu, kaip turėtume daryti. Valstybės įmonės yra atskira tema - dividendai surenkami geriau, neseniai pakeitėme jų mokėjimo tvarką, tai yra dar vienas iš papildomų pajamų šaltinių. Taigi, pinigų yra ir reikia galvoti kaip juos efektyviai panaudoti.

- Naujas socialinis modelis, ypač šiuo metu stringantis Darbo kodeksas, komplikuoja pastangas siekti subalansuotų valstybės finansų?

- Ne. Kaip jau sakiau, socialiniam modeliui Stabilumo programoje mes jau esame įtvirtinę leistiną 0,6 proc. deficitą. Tai yra struktūrinė reforma, kuri iš pradžių kainuos ir mes planuojame tas išlaidas, bet vėliau suteiks teigiamą postūmį kitoms reikalingoms ekonominėms struktūrinėms reformoms, kurios augins mūsų ekonomiką. Darbo kodekso įtaka irgi yra paskaičiuota, nors dar nežinome kokį mes jį priimsime. Gal nereikėtų užbėgti už akių Seimo rudens sesijai, tačiau aš bet kokiu atveju džiaugčiausi, jeigu būtų priimtas Darbo kodeksas, kuris būtų traktuojamas kaip struktūrinė reforma. Protingo ir subalansuoto Darbo kodekso mums reikia dėl besitraukiančios darbo rinkos - gyventojų skaičius mažėja ir mes kažkokiu stebuklingu būdu šios demografinės problemos neišspręsime. Naujo Darbo kodekso priėmimas turėtų teigiamos įtakos ir viešųjų finansų tvarumui, bet deficito prasme jis šiuo metu mums papildomų kaštų nesukuria.