- Kaip vertinate kapitalo apmokestinimą Lietuvoje?

- Tarptautinio valiutos fondo, Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai sako, kad Lietuvai reikia didinti kapitalo apmokestinimą, kad turime daryti poslinkį nuo darbo jėgos apmokestinimo link didesnio kapitalo apmokestinimo. Tačiau aš esu nueinančios Vyriausybės atstovė ir mes dabar tikrai susėdę nediskutuojame, ką darys nauja Vyriausybė, kurioje manęs galbūt iš viso nebus.

Tačiau tam tikrą viziją aš turiu. Akivaizdu, kad darbo jėgos apmokestinimą reikia sumažinti, esame priversti tai daryti ir čia nėra jokio kito pasirinkimo. Tarkime, jaunam žmogui pradėti verslą šiandien yra sunku ir dėl to, kad jis turi iš karto sumokėti kokį nors mokestį už darbuotoją „Sodrai“, tai daugeliui dabar yra nepakeliama našta. Tikrai reikia pagalvoti apie mokestines lengvatas pradedančiam verslui, kaip yra, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje. Nepaisant to, kad yra pas mus rizikų dėl piktnaudžiavimo, svarstyti apie tai reikia. Na, o dėl kapitalo apmokestinimo galiu pasakyti, kad kiek pasikalbu su mokesčių ir teisės specialistais, visi vienu balsu sako, kad pas mus nėra tos pajamos iš kapitalo taip blogai apmokestinamos. Jau keletą metų iš eilės mes nuosekliai geriname kapitalo apmokestinimą ir judame link to teisingesnio apmokestinimo.

- Kaip vertinate ilgalaikio biudžeto planavimo galimybes? Ar labai tam trukdo Seimo rinkimai?

- Mes turime įstatyme įtvirtintą reikalavimą planuoti trejų metų biudžetą, tačiau jis nėra realus, tik teoriškas. Faktiškai mes turime tik metinį biudžetą - jo planavimą ir įgyvendinimą. Ilgalaikis planavimas yra sunkus ne tik rinkimų, bet ir dėl to, kad Lietuva yra maža bei atvira rinka ir išorės rizikos veiksniai mums daro labai didelę įtaką. Bet aš esu už ilgalaikį planavimą ir tikiuosi, kad galbūt dar šioje Vyriausybėje pateiksiu siūlymą dėl mūsų biudžeto sandaros planavimo pertvarkos. Tokį sau keliu artimiausią tikslą. Pamačiusi, kaip yra formuojamas mūsų biudžetas, kaip yra planuojami viešieji finansai, matau, kad yra ką tvarkyti.

- Ką konkrečiai reikėtų keisti biudžeto planavime?

- Įvesti ne vienmetį, bet realų bent jau trejų metų planavimą. Reikėtų suteikti didesnes galias Finansų ministerijai kartu su Ministro pirmininko tarnyba priimant sprendimus, kad biudžetas ir prioritetai daugiau remtųsi viešųjų išlaidų efektyvumo kriterijumi. Jei per tam tikrą laiką nesugebama pasiekti tam tikro pokyčio, tam tikro rezultato, tuomet reikia galvoti apie kai kurių programų finansavimo nutraukimą, taip didinant realų viešųjų išlaidų efektyvumą. Atsiranda tikras programinis biudžetas, su realiais pokyčiais ir prioritetais, o ne siekiu finansuoti visus poreikius, kuriuos galima turėti. Nes kartais yra finansuojami jau nueinančios visos mūsų visuomenės poreikiai, kurių nebereikia, nes pasaulis yra toks dinamiškas ir keičiasi.

Nesakau, kad aš turiu labai aiškų matymą, čia dirbu dar nepilnus du mėnesius. Tačiau aš labai tikiu, kad Lietuvoje mes turime ne tik Finansų ministerijoje ir ne tik Vyriausybėje, bet ir privačiame sektoriuje dirbančius žmones, kurie yra labai suinteresuoti prisidėti prie to, kad mūsų viešieji finansų būtų tvarūs.

- Valstybės kontrolė yra išsakiusi rimtų nuogastavimų dėl visuomenės senėjimo įtakos valstybės skolos tvarumui?

- Net ir dabar, kai mūsų skola yra šiek tiek didesnė kaip 40 proc. BVP, tai jau yra pakankamai daug. Turime būti labai atsakingi ir nepaisant to, kad dabar skolinamės pigiai, turime daryti viską, kad skola neaugtų, o mažėtų. Toks yra mano matymas. Ir jeigu prieš krizę aš dar turėjau abejonių, jog gal tikrai yra gerai gyventi skolon ir didelėn skolon, tai dabar aš tokių abejonių neturiu.

- Kaip vertinate Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminį siūlymą Lietuvos pašto pagrindu įsteigti Regionų plėtros banką, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pažadus dėl valstybės valdomo arba mišraus kapitalo banko „Vytis“?

- Tai tėra tik rinkiminės programos, aš nematau poreikio, kodėl mes tai turėtume daryti. Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku daug dirba, siekiant skurti verslui prieigą prie alternatyvių finansavimo šaltinių - tai yra naujas modernus kelias, kuriuo mes turime eiti. Visi tie pasiūlymai dėl valstybinio banko, man tai yra praeitis.

- Dėkui už pokalbį.

Teisininkės išsilavinimą turinti R.Budbergytė yra dirbusi ministro pirmininko padėjėja, bendrovės „Lelija“ juriskonsulte, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės katedros asistente, buvo Teisingumo ministerijos sekretore, viceministre, Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus pavaduotoja ir sekretorė. 2005–2010 metais R.Budbergytė vadovavo Valstybės kontrolei, o nuo 2010-ųjų gegužės iki šių metų gegužės dirbo Lietuvos atstove Europos audito rūmuose.

R.Budbergytė finansų ministro poste birželį pakeitė socialdemokratą Rimantą Šadžių. Jis vietoje R.Budbergytės išvyko atstovauti Lietuvai Europos Audito Rūmuose.