„Europai eilinį kartą padeda gamta, orai yra tikrai šilti, palyginus su vidurkiais, ir poreikis dujų yra sumažėjęs. Kažkiek padeda ir didesnis vėjo kiekis, kuris gamina elektrą, o nuo 2022 metų invazijos atsinaujinančių šaltinių kiekis apskritai padidėjo“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.

„Vien per praėjusią savaitę dujų kaina atpigo 10 proc.“ – paaiškino jis.

Pasak ekonomisto, kainos augimui įtakos turėjo ne tik rusiškų dujų tranzito sustabdymas, bet ir planiniai remonto darbai Norvegijoje, kuriuos planuojama baigti jau sausio 11 dieną.

„Šiek tiek kainos paaugimui sausio mėnesį įtakos darė ir tai, kad norvegai iki sausio 11 d. atlikinėjo remonto darbus savo pusėje. Tiekimas iš Norvegijos šiek tiek prislopo, bet tai yra laikinas dalykas“, – teigė jis.

„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, pirmomis metų dienomis Europos rinkos dujų kainos beveik pasiekė 50 eurų už megavatvalandę, tačiau jis neprognozuoja tolesnio kainos augimo.

„Pasakysiu labai ūkiškai, viskas, kas labai pakyla, anksčiau ar vėliau nukrenta. Aukštos kainos, jos žudo pačios save, lygiai taip pat yra ir su dujų kaina. Kai dujų kaina Europoje pasiekia maždaug 50 eurų už megavatvalandę ribą, tai automatiškai labai stipriai riboja dujų vartojimą pramonėje, nes energetikai imliai pramonei tiesiog nebeapsimoka gaminti“, – aiškino jis.

Pasakysiu labai ūkiškai, viskas, kas labai pakyla, anksčiau ar vėliau nukrenta.

Jo teigimu, didesnis šokas ekonomikai būtų tuomet, jei Europos pramonė būtų auganti ir pigesnės dujos jai būtų kritinės svarbos.

„Realistiškai žiūrint, aš nematau galimybių kainai toliau kilti. Europos pramonė yra sustojusi, Vokietijos pramonė yra gilioje recesijoje ir tai labai toliau ribos tolesnį dujų kainų augimą. Kitaip sakant, jeigu eurozonos ekonomika būtų stipri ir pramonė judėtų į viršų ir daug gamintų, turbūt tada būtų kita istorija“, – nurodė jis.

Didžiausias laimėtojas – Turkija

M. Dubnikovo teigimu, nors dalis rusiškų dujų ir toliau pasieks Europą tranzitu per Turkijos teritoriją, tokia situacija yra naudinga ne Rusijai, o būtent Turkijai, kuri tapo pajėgi išsiderėti didesnį tarifą už dujų tranzitą.

„Rusai, be abejo, šiek tiek naudojasi Turkijos kanalais teikdami Europai dujas, bet šiuo atveju Rusijai tai yra mažai naudingas kanalas. Naudingas tik tuo, kad dujas reikia kažkur perduoti, bet jau matėme Rusijos ir Turkijos susikirtimą, bet turkai gan griežtai reikalauja savo dalies dujų tranzite“, – pažymėjo jis.

Ekonomistas taip pat tikina, kad didesnių įtampų Europai pavyko išvengti turint lanksčią dujų sistemą, kuri yra pajėgi rusiškų dujų poreikį operatyviai pakeisti kitomis. Tiesa, nuo pigių dujų iš Rusijos priklausomoms šalims tai kelia platesnių finansinių problemų.

„Kalbant apie slovakus ir vengrus, jiems problemos pačių dujų gauti taip pat nėra labai daug, nes Europos dujų sistema yra ganėtinai lanksti, ji galėtų teikti šioms šalims, tarkime, atkeliavusias JAV dujas, bet faktas tas, kad tai yra finansiniai klausimai, nes jie yra pratę gauti pigesnes dujas ir iš to uždirbti“, – aiškino ekonomistas.

ELTA primena, kad nuo sausio 1 d. 7 val. Ukraina nacionalinio saugumo sumetimais nutraukė rusiškų gamtinių dujų tiekimą per savo teritoriją. Europos Komisija anksčiau patvirtino, kad Europa yra pasirengusi Rusijos dujų tranzito per Ukrainos teritoriją nutraukimui nuo 2025 m. sausio 1 dienos.