Pripažinęs, kad Lietuvoje ima rastis supratimas, jog muzikavimo džiaugsmą galima pajusti tik grojant geru instrumentu, vienas LFDA steigėjų Mykolas Bazaras vardijo klaidas, kurių neatsikrato muzikai neabejingi miestiečiai, ir prognozavo permainas šalies fortepijonų derintojų veikloje.

– Kodėl nuspręsta įsteigti LFDA?

– Visos asociacijos steigiamos siekiant civilizuotai atstovauti kokios nors žmonių grupės interesams. Jeigu Lietuvos vežėjai turi problemų, jie kreipiasi į Lietuvos nacionalinę vežėjų automobiliais asociaciją. Norėjome, kad su kasdienėmis profesinėmis problemomis susiduriantys fortepijonų derintojai turėtų stipresnį, oficialų balsą. Šios asociacijos steigimas yra ilgai brandintos idėjos, susitarimo tarp skirtingų kartų šalies derintojų, nusistovėjusių muzikinės kultūros tendencijų rezultatas. Tai oficialus pareiškimas apie mūsų egzistavimą nacionalinėje ir tarptautinėje bendruomenėje bei apie siekį nuolat tobulėti. Be to, vis dar trūksta žinių ir supratimo apie šios profesijos svarbą net aukščiausiuose muzikiniuose kultūriniuose sluoksniuose. Visame pasaulyje derintojai buriasi į bendruomenes, kad formuotų šį supratimą, skleistų ir dalytųsi aktualiausia informacija apie fortepijonų priežiūrą, remontą, restauraciją, keltų darbo kokybę. Tai vyksta Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, kitose Vakarų, Skandinavijos šalyse. Didžiojoje Britanijoje net aklieji turi savo derintojų asociaciją.

Derintojo profesija yra amatas, kuriam, be muzikinių, ne mažiau reikalingos ir kitos –  specialiosios akustikos – žinios, staliaus, šaltkalvio, mechaniko įgūdžiai.

– Papasakokite apie naująją organizaciją – kiek jai priklauso narių, iš kokių jie miestų?

– Šiuo metu asociacija vienija 39 derintojus iš dvylikos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Prienų, Marijampolės, Kelmės, Plungės, Telšių, Varėnos ir Mažeikių. Skaičius viršijo visų mūsų lūkesčius. Žinoma, fortepijonų derintojų Lietuvoje yra ir daugiau, tačiau džiugina, kad tiek žmonių panoro aktyviau dalyvauti vystant šalies fortepijonų priežiūros kultūrą. Asociacija planuoja rengti didelio masto seminarus apie fortepijonų būklės svarbą ir priežiūros ypatumus visai muzikinio ugdymo ir švietimo bendruomenei. Jau rengiami meistriškumo kursai derintojams, asocijacija nariams turėtų tapti galimybe įsijungti į tarptautinę derintojų bendruomenę.

– Ar keliate kokius nors profesinius reikalavimus nariams?

– Šiuo metu specifinių reikalavimų nėra, įstatuose yra įtvirtinti bendro pobūdžio atsakingos veiklos principai, įpareigojantys narius sąžiningai teikti paslaugas klientams, naudoti kokybiškas, specialiai tam skirtas medžiagas ir t. t. Yra rengiama kvalifikavimo ir egzaminavimo programa, kuri taps privaloma visiems esantiesiems ir norintiesiems būti asociacijos nariais.

– Lietuva gali didžiuotis pasaulinio lygio fortepijono atlikėjų mokykla, tačiau čia derintojai neturi jokio oficialaus statuso ar kvalifikacijos. Tad kokius mokslus paprastai yra baigę mūsų fortepijonų derintojai? Kaip rengiami derintojai užsienyje?