Kelia sąmyšį

Ąžuolyno pašonėje ruošiamasi vystyti sporto ir medicinos kompleksą, kuriame būtų teikiamos įvairios sveikatinimosi paslaugos, dalis patalpų būtų skirta apgyvendinimui. Naujasis kompleksas turėtų iškilti adresu Sporto g. 3. Dabar šioje vietoje yra teniso kortai ir automobilių stovėjimo aikštelė.

Kai kurie paveldo specialistai bando sukelti visuomenės  pasipiktinimą, kad esą bus naikinami istoriniai teniso kortai. Šis objektas pristatytas kaip tarpukario kortai, todėl esą jie negali būti griaunami. Tačiau istoriniuose šaltiniuose užfiksuota kitokia informacija.

Istorikai paneigė, kad esami kortai – istoriniai. Paaiškėjo, kad dabartiniame Sporto g. 3 žemės sklype 1957 m. buvo įrengta krepšinio aikštelė. Kažkuriuo metu čia veikė ir rankinio aikštelė, laikinai buvo įrengta čiuožykla. Apie 1987–1989 m. ši erdvė paskirta tenisui. Sovietmečiu statyti kortai buvo kelis kartus pertvarkyti – 2001–2002 ir 2019 m. Tai rodo, kad iki šių laikų išlikę kortai buvo įrengti sovietmečiu, o ne tarpukariu.

Jei Sporto g. 3 esantys teniso kortai įrengti sovietmečiu, kur tada galėjo būti tarpukario Kauno teniso lopšys?

Visai kita vieta

Istorikai pasižvalgė po senuosius Kauno archyvus, brėžinius, nuotraukas ir nustatė, kad tarpukariu Ąžuolyno pašonėje net keliose vietose buvo įrengti teniso kortai, tačiau jų vieta – kita, nei esančių dabar.

Tarpukario spaudoje rašyta, kad didžiausia lauko teniso koncentracija anuomet telkėsi aplink stadioną. Antai 1936-ųjų gegužės 5 d. „Lietuvos aido“ numeryje išsamiai aprašoma, kad pagrindinėse stadiono tribūnose tilpo iki 3 tūkst. žiūrovų, čia pat buvo apie 1 tūkst. papildomų dengtų vietų, o šalia – reprezentacinė teniso aikštelė „su 2 tūkst. vietų sėdimomis tribūnomis bei 500 stovimų vietų“.

Anot istorikų, būtent tai gali būti laikoma Lietuvos teniso lopšiu, kadaise „Vytauto kalne“ davusiu pradžią tolesniam šios sporto šakos vystymuisi mūsų šalyje. Vos tik Ąžuolyne buvo įrengti profesionalūs teniso kortai, 1929 m. rudenį juose pirmąkart suorganizuotas Kauno teniso klubo tarptautinis turnyras.

Pasak istorikų, vienos tarpukario teniso aikštelės buvo šalia dabartinio Dariaus ir Girėno stadiono. Ir dabar čia galima pažaisti tenisą, bet šiuolaikiškai atkurtos aikštelės – ne istorinėje vietoje. Remiantis istoriniais šaltiniais, anuomet kortai buvo kitame stadiono kampe. Tačiau šios aikštelės yra gana arti istorinės tiesos.

Kiti kortai buvo priešais dabartinį Lietuvos sporto universiteto (LSU) pastatą (buv. Fiziško auklėjimo rūmai), arčiau dabartinės K. Petrausko gatvės ir Vydūno alėjos sankirtos. Jei dabar stovėtumėme Sporto gatvėje, atsukę nugarą į LSU pastatą, tai numanoma tarpukario kortų vieta būtų kiek kairiau nuo dabartinių teniso aikštelių.

Dabar šioje vietoje stovi vienas pastatas, dalis istorinės kortų teritorijos patektų ir į pačią Sporto gatvę, bet realiai istorinių kortų vieta dabar visiškai neprimena tarpukario, nėra išlikusių jokių ženklų, kad čia buvo pirmieji Kauno kortai, kuriuose sportinę karjerą pradėjo to meto tenisininkai.

Žemėlapiuose galima matyti senųjų kortų vietą, kuri pažymėta netaisyklingo stačiakampio forma. Tik nedidelis buvusių kortų kamputis sutampa su esamomis teniso aikštelėmis, tačiau didžioji istorinių kortų vietos dalis iki šių dienų neišlikusi.

Istorija: sovietmečiu priešais dabartinį LSU buvo įkurta krepšinio aikštelė, vėliau čia įrengti kortai, kurie išlikę iki šių dienų. / Autc.lt nuotr.

Kreipėsi dėl klaidos

Naujojo sporto ir medicinos komplekso vystytojai iš Kultūros paveldo departamento (KPD) gavo raštą dėl Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso vertingosios savybės, kuriuo prašoma užtikrinti kultūros paveldo objekto – Teniso kortų I – išsaugojimą.

Tačiau remdamiesi istoriniais šaltiniais, kad esami kortai – sovietiniai, vystytojai parašė KPD ištaisyti klaidą ir patikslinti savo aktus, kad esami kortai nebūtų laikomi saugomais, nes tarpukario kortai jau seniai neišlikę.

Rašte pažymima, kad sovietiniai teniso kortai niekada nebuvo laikomi kultūros vertybe. 2021 12 13 KPD sudarė specialią komisiją iš architektų ir buvo patikslintos Kauno Ąžuolyno sporto komplekso vertingosios savybės. Šiame rašte vietą atrado ir teniso kortai. Tiesa, su tam tikra išimtimi.

„Žemės ir paviršiaus elementai – stačiakampio plano teniso kortai I, II teritorijos Š ir R dalyse (išskyrus XX a. 2-ojoje pusėje–XXI a. įrengtus teniso kortus)“, – nurodoma Kauno Ąžuolyno sporto komplekso vertingųjų savybių patikslinimo KPD akte.

UNESCO vertina tuos miestus, kurie saugo tai, ką turi, o ne mitus, kurie dar ir iškraipomi.

„Jokių senesnių, anksčiau pastatytų lauko teniso aikštelių (teniso kortų) žemės sklype šiuo metu neįregistruota, nei faktiškai yra. Jie nebuvo registruoti ir KPD akto priėmimo metu. Istoriniai kortai buvo sunaikinti dar XX a. viduryje, vietoje jų įrengus krepšinio aikštę, o vėliau teritoriją naudojus kitiems rekreaciniams tikslams“, – klaidą ištaisyti paveldosaugininkų prašė projekto vystytojai.

„Kol kas iš KPD gavome tik patvirtinimą, kad jie gavo mūsų prašymą pakoreguoti akte nurodytas vertingąsias savybes pagal turimus faktinius duomenis, tačiau platesnio atsakymo dar laukiame. Jie turėtų pasitaisyti savo klaidas, tada niekam nekils jokių klausimų. Būtent 2021 m. KPD padaryta klaida ir tampa pretekstu visuomenei manyti, kad esami kortai statyti tarpukariu. Tai kelia visuomenės susipriešinimą. Iš šios klaidos kyla ir klausimas, jei mes įtraukiame į UNESCO pasaulio kultūros paveldą tarpukario objektus, kodėl šiuo atveju norima saugoti sovietinius kortus ir juos pakišti po UNESCO vertybėmis?“, – „Kauno dienai“ teigė projekto vystytojas Robertas Jocius.

Jis pridūrė, kad dėl šios istorinių ir sovietinių Kauno teniso kortų situacijos kreiptasi ir į Kultūros ministeriją. Tikimasi, kad su kultūros ministru pavyks sutarti dėl susitikimo ir padiskutuoti apie tai, ką KPD saugo, kas yra vertinga.

„Manau, kad šiuo atveju esminis dalykas, ką reikia saugoti, tai – funkcija. Ši vieta nuo tarpukario laikų siejama su sveikatingumu ir sportu. Tai mes savo pastatuose tą funkciją ir numatome. Be to, tai bus visus metus veikiantis objektas, o ne kaip yra dabar, kad teniso kortai septynis mėnesius nelankomi. UNESCO vertina tuos miestus, kurie saugo tai, ką turi, o ne mitus, kurie dar ir iškraipomi“, – pridūrė R. Jocius.

Planai: naujajame sporto ir sveikatingumo centre didžioji dalis erdvių bus skirta visuomeninei paskirčiai. / Projekto vystytojų nuotr.

Ką saugo KPD?

KPD direktorius Vidmantas Bezaras praėjusią savaitę aiškintis istorinių kortų detektyvo buvo atvykęs iš Vilniaus į Kauną. Jis dienraščiui pripažino, kad rengiant Kauno Ąžuolyno sporto komplekso vertingųjų savybių patikslinimo aktą galėjo būti padaryta klaidų, tačiau dabar jau tikino, kad esą reikia dar kartą peržiūrėti istorinius šaltinius ir nuspręsti, ką šioje zonoje verta saugoti.

„Iš tiesų surinkome šiek tiek medžiagos, pasidairėme vietoje ir įpareigojome mūsų kartografus įvertinti tai, ką mes matėme, pabandyti atidžiau pasižiūrėti ir perkelti tai į vertinimo aktą. Ko gero, bus platesnė diskusija dėl klaidos. Paveldo saugojimo principas – arba saugai konkretų objektą, arba vietą su tam tikra funkcija. Tai dabar daugelis traktuoja, kad akte turėjo būti nurodyta senųjų teniso kortų vieta, bet gali būti saugoma ir pati funkcija, kuri buvo toje teritorijoje, kad pati teritorija nepakeistų esminių funkcijų, žemės naudojimo ir pan.“, – bandė teisintis V. Bezaras.

Jis teigė, jeigu senosios nuotraukos iš tiesų teisingos, tai matyti, kad istoriniai kortai išlindo gerokai į dabartinę aikštę ir priartėjo prie Sporto gatvės

„Tai nemaloni situacija, bet teisinio principo, kurio reikėjo laikytis tiek detaliajame plane, tiek projektuojant, kad tai, kas pažymėta kaip vertingoji savybė, negalima ignoruoti. Labiausiai ir buvome sunerimę, kad po prašymo parengti vertinimą paveldosauginiu požiūriu, buvo pridėtos išvados, kad viskas ten gerai. Ir tai nustebino, nes teisės aktuose irgi kartais būna ne visai tikslių apibrėžimų. Dabar faktas toks, kad akte nurodyta, kad kortai – vertingoji savybė, bet iš tiesų tai reikia pakeisti, kad būtų galima vykdyti numatytus darbus“, – toliau aiškino KPD direktorius.

„Kauno diena“ pasitikslino, ką visgi KPD norėtų saugoti, kai tarpukario kortų nėra išlikę, buvusi jų vieta – užstatyta, o sovietiniai kortai įrengti visai kitoje vietoje. Ar norima saugoti pačią idėją, kad erdvė buvo skirta sportuoti atvirame lauke, o ne po stogu?

„Jei mes norime išlaikyti senojo sporto komplekso įvaizdį, tai ta funkcija gali būti įgyvendinama iš dalies ant senos, iš dalies – ant naujos vietos. Nėra taip, kad saugome patį teniso kortą, bet dar nedrįstu plačiau komentuoti, kol nepasikalbėjau su vertingųjų savybių akto rengėjais ir neišsiaiškinau. kokia to akto rengimo metu buvo pagrindinė mintis, kas ten turi būti saugoma. Esmė – saugoti per daugiau nei prieš 100 metų suformuotą sporto kompleksą ir išsaugoti kiek galima daugiau sporto funkcijų.

Taip, čia yra naujadarų – naujas stadionas, lengvosios atletikos maniežas, tačiau tai susiję su istorine funkcija. Tie pastatai, kurie atsirado senųjų kortų vietoje, kaip supratau, buvo pritempti prie tos funkcijos. Tačiau šiuo atveju svarbu nesunaikinti buvusios sportui skirtos visuomeninės erdvės, saugoti suformuotą struktūrą, nors ji ir gerokai pakitusi“, – kalbėjo V. Bezaras, dar kartą pažymėjęs, kad šią savaitę vėl rinksis komisija ir spręs dėl Kauno Ąžuolyno sporto komplekso vertingųjų savybių.

Nesutampa: oranžine spalva netaisyklingo stačiakampio forma žymi tarpukariu buvusių teniso kortų vietą, o raudonai pažymėtos aikštelės – statytos sovietmečiu. / Projekto vystytojų nuotr.

Neaišku, ką saugos

2021-aisiais tikslinant šios teritorijos vertybes komisijoje buvo ir architektė Jolita Kančienė. Dabar ji dienraščiui tikino, kad esą neketinama saugoti sovietinių kortų, kurie ne kartą buvo naujai perdaryti. Pasak jos, svarbu saugoti atvirą sporto erdvę.

„Kai buvo pastatytas tas stiklinis pastatas, tie kortai pasislinko dešiniau. Dabartinė kortų materija neturi jokios vertės ir reikšmės, tačiau kalba eina apie vietą, kuri buvo skirta sportuoti atviroje erdvėje. Dar prieš karą buvo įrengti dveji kortai. Sporto gatvėje buvo įrengti patys pirmieji, o vėliau – antrieji ir prie stadiono.

Sovietmečiu tie antrieji taip ir liko, o pirmuosiuose buvo įrengta tokia universali lauko sporto aikštelė, kurioje ir krepšinį žaidė, žiemą ledą liejo. Tačiau čia vis tiek buvo atvira sporto aikštė. Visi statiniai, kurie yra Ąžuolyno sporto komplekse, yra sporto paskirties ir ta funkcija išliko iki nepriklausomybės“, – dėstė J. Kančienė.

„Vienu metru kairiau ar dešiniau buvo kortai, esmės visai nekeičia. Mūsų nuomone, verta saugoti patį faktą, kad čia buvo pirmieji Kauno teniso kortai ir viskas buvo skirta lauko sportui, o ne statyboms. Ąžuolyno paskirtis yra sportas ir rekreacija. Šis plotas įtrauktas į Ąžuolyno sporto komplekso, Žaliakalnis I ir UNESCO apsaugos zonas. Tai, kad išduotas statybų leidimas, rodo, kad kažkur buvo padaryta klaidų“, – įsitikinusi architektė.

Vystytojai nesutiko su architektės pateikta idėja saugoti tiesiog vietą, nes tarpukario kortų vieta iki šių dienų neišliko, o dabartinė – neautentiška. „Mes ir paliekame atviras erdves visuomenei, neužstatome viso ploto. Kaip tik dabar teniso kortus juosia tvora ir ten neįmanoma praeiti, čia yra ir automobilių stovėjimo aikštelė. Mūsų tikslas, kad pastatuose atsirastų su sveikatinimusi, sportu susijusios veiklos. Jos kaip tik bus labiau prieinama visuomenei. Neliks tvorų, bus galima laisvai praeiti“, – teigė R. Jocius.