Gaminimas  – poilsis

Aurelija pasakoja maisto tinklaraštį sukūrusi prieš devynerius metus, kai dar studijavo odontologiją. Susikūrė jį labiausiai dėl savęs – mat mėgo gaminti ir norėjo visų savo maisto eksperimentų aprašymus turėti vienoje vietoje. Laikui bėgant pamėgo kelti į savo paskyrą tai, ką pagamina, dalytis receptais, patirtimi ir pastebėjimais su kitais.

„Kad ir kaip būtų, odontologija yra darbas, o gaminimas ir tinklaraštis  – tiesiog malonūs užsiėmimai, kai turiu laisvo laiko. Pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriu ne tik receptams surašyti, bet ir nuotraukoms, vizualumui, kaip tai atrodo. Keliu į paskyrą ne bet ką, o tik įdomesnius receptus. Tad gal dėmesio „Rožiniam avokadui“ dabar skiriu ir daugiau, bet vis tiek tai yra mano hobis“,  – teigia pašnekovė.

Gaminti mergina pradėjo dar paauglystėje – sako prisimenanti, kad nuo kokių dvylikos metų, kai likdavo viena namuose, paruošdavo šeimai kokį nesudėtingą apkepą ar dar ką nors. Tačiau daugiau dėmesio maistui ir jo gaminimui ėmė skirti per pirmą karantiną. Tuo metu ji ruošėsi  – ruošėsi baigiamiesiems studijų egzaminams, tad teko daug mokytis, sykiu reikėjo ir kažkokios veiklos, kuri padėtų bent kuriam laikui nuo mokslų atsitraukti. Tad maisto gaminimas jai tapo tuo poilsiu.

Įpratusi gaminti, Aurelija šio pomėgio neatsisakė iki šiol. Sako, kartais atrodo, kad laiko gaminti nelabai yra, bet vis tiek jo atranda, nes pasigamina tai, ko pati nori, o tada ir valgyti skanu. Be to, desertų gamyba jai – labai įdomus procesas. Pati juokiasi, kad kartais jai nebūtina rezultato suvalgyti – kur kas įdomiau jį gaminti, stebėti, kaip paprasti produktai tampa puikiu patiekalu.

Visas maistas yra geras, tik vienas yra naudingesnis organizmui, o kitas  – sielai.

Bėgimas – malonumas

Dar vienas A. Vaiciukevičiūtės pomėgis, į kurį ji žiūri itin atsakingai, – sportas. Šešis kartus per savaitę mergina dalyvauja bėgimo treniruotėse, dar treniruojasi sporto salėje.

Įvairius sporto būrelius ji lankė dar mokykloje, o bėgioti pradėjo vienuoliktoje klasėje. Su bėgimo treneriu pradėjo sportuoti maždaug prieš penkerius metus.

„Sportuoju dėl savęs, man tai patinka, o labiausiai motyvuoja tai, kad tikrai pasiekiu gana aukštų rezultatų, laimiu prizinių vietų, dažnai galiu pasidžiaugti, kad atbėgu pirma, antra ar trečia, – sako Aurelija. – Tas rezultato siekimas, žinoma, turi savo kainą – reikia daugiau savęs atiduoti, daugiau sportuoti, kažką tenka paaukoti. Tikrai ne sveikatą, o tik savo laisvą laiką, kai galėčiau, tarkime, pramogauti, nes sportas tikrai atima daug laiko. Tačiau man tai didelis malonumas. Keista, kai laisvadienis ir nereikia bėgti, – tarsi kažko trūksta. Per tiek metų bėgimas, galima sakyti, tapo neatskiriama mano dalimi.“

Svarbios varžybos Lietuvoje, kuriose mergina dalyvauja, būna maždaug du kartus per metus. Ji bėga trumpas distancijas – 5 arba 10 km maratonuose. Dar su komanda vieną ar du kartus per metus dalyvauja bėgimo varžybose užsienyje – tiesiog pasirenka kažkokį miestą, kur vyksta varžybos, ir ten važiuoja.

„Kai nori pasiekti gerą rezultatą – turi investuoti į tai, skirti tam laiko. Tai galioja bet kurioje srityje, – svarsto pašnekovė. – Mano laisvalaikis padalytas sportui ir gaminimui. Gaminu tai, kas tinka sportuojančiam žmogui, nes ir pati turiu žiūrėti, ką valgau. Kad ir kaip būtų, mityba turi įtakos ir sportiniams rezultatams.“

Sveikatai palankesnės idėjos

Į paskyrą „Rožinis avokadas“ Aurelija kelia tik tų patiekalų, kuriuos pati gamina ir valgo, receptus – tikina tikrai nekelianti vien dėl to, kad būtų įrašas.

„Valgau aš tikrai viską – nesu nieko atsisakiusi, nieko iš savo mitybos raciono nesu išbraukusi ir stengiuosi neskirstyti maisto į gerą ir blogą. Iš esmės visas maistas yra geras, tik vienas yra naudingesnis organizmui, o kitas, kaip aš juokiuosi, – sielai. Taip, didelis kiekis cukraus nesveika, bet kartais to norisi ir aš nedraudžiu sau suvalgyti pyrago, torto ar ledų. Tiesiog atidžiau žiūriu, kad mano mityboje būtų užtektinai baltymų ir angliavandenių, kurių bėgikams reikia, nes tai – energijos šaltinis“, – sako pašnekovė.

Aurelijos patiekalai – gana paprasti, nieko įmantraus ji teigia negaminanti. Pavyzdžiui, pietums dažniausiai valgo kokias nors kruopas, daržoves ir tai, kas turi daug baltymų, – kalakutieną ar vištienos kumpelį. Rečiau gamina kažką, ką reikia ilgai maišyti, kepti ar troškinti, – mėgsta, kad maistas būtų greitai, lengvai paruošiamas ir, aišku, skanus.

„Labai mėgstu košes. Kadangi rytais gaminti laiko nelabai yra, tai dažniausiai pasigaminu iš vakaro – ryte tereikia pasiimti iš šaldytuvo. Košę dažniausiai papildau baltymų milteliais, gardinu mėgstamais pagardais. Tokie pusryčiai ir naudingi, ir greiti  – sutaupai laiko ryte“,  – apie savo mitybos įpročius pasakoja mergina.

Ji sako nelabai mėgstanti šprotų, bet jų dar nenurašė – kada nors suteiks jiems šansą būti. Nevalgo šaltienos, nes jai neskanu. Iš daržovių rečiau renkasi baklažanus – vien todėl, kad nepatinka jų savybė lyg kempinei viską sugerti. Gal tiesiog dar neatrado tinkamo šios daržovės paruošimo būdo. Mėsa jai ne pirmo pasirinkimo produktas – valgo tikrai ne kasdien.

Informacijos, kokia turėtų būti sportuojančio žmogaus mityba, Aurelija sako susiradusi knygose, internete. Jos dabar yra apstu, tik reikia mokėti atsirinkti teisingą informaciją: patikrinti kelis šaltinius, nesivadovauti kažkokia viena teze, o geriau paieškoti skirtingų nuomonių ir mokslinių faktų tuo klausimu. Ne mažiau svarbu ir atrasti, kas asmeniškai yra geriausia, tinkamiausia, skaniausia.

„Nei mitybos, nei treniruočių planų aš nesudarinėju, nes tai – ne mano sritis. Tą turi daryti specialistai. Tačiau, jei žmogus nori rasti kažkokių sveikesnių alternatyvų saldumynams ar kažkokių pusryčių, pietų, vakarienės idėjų, puikiai galėtų pasinaudoti tais mano keliamais receptais ar idėjomis“,  – sako pašnekovė.

Glazūruoti lašišos gabaliukai

230 g lašišos filė,

1/2 šaukštelio maltų juodųjų pipirų,

1/2 šaukštelio česnakinės druskos.

Glazūrai:

70 ml sojų padažo,

20 g česnako,

15 g ryžių sirupo ar kito skysto saldiklio,

1/2 šaukštelio malto imbiero,

6 g kukurūzų krakmolo,

40 ml vandens.

Lašišos filė supjaustykite nedideliais kubeliais. Pjaustytą žuvį sudėkite į dubenį, užberkite pipirų ir česnakinės druskos. Gerai išmaišykite, kad gabaliukai pasidengtų prieskoniais. Palikite pasimarinuoti kelias valandas.

Tada 10 minučių kepkite ją karšto oro gruzdintuvėje 180 °C temperatūroje.

Glazūrai smulkiai supjaustykite česnaką. Kukurūzų krakmolą sumaišykite su vandeniu. Į nedidelę keptuvę įpilkite sojų padažo, sudėkite smulkintą česnaką, įpilkite ryžių sirupo, įberkite imbiero, sudėkite vandenyje ištirpintą krakmolą. Glazūrą užvirkite ir maišykite, kol pradės tirštėti. Sutirštėjus nukelkite nuo ugnies.

Apliekite glazūra dar šiltus lašišos gabaliukus. Patiekite su ryžiais, avokadu, agurku. Viską apiberkite sezamo sėklomis.

Avižiniai blyneliai su kalakutiena

Blynams:

70 g avižinių miltų,

1 kiaušinis,

50 g kalakuto krūtinėlės filė,

10 g kietojo sūrio (tarkuoto arba dribsnių (flakes) pavidalo),

50 g marinuotų pievagrybių,

50 ml vandens,

žiupsnelis druskos,

žiupsnelis pipirų,

1/2 šaukštelio raudonėlių.

Padažui:

3 šaukšteliai skysto jogurto,

persilado prieskonių,

citrinos sulčių.

Kalakutienos filė ir pievagrybius supjaustykite gabaliukais.

Dubenyje sumaišykite miltus ir prieskonius. Į dubenį įmuškite kiaušinį, sudėkite pjaustytus pievagrybius, kalakutienos filė, sūrį. Įpilkite vandens ir viską gerai išmaišykite. Tešlą palikite pastovėti apie 5 minutes.

Blynelius kepkite ant silpnos ugnies, geriausia  – keptuvėje nelimpančia danga, įpylę šiek tiek aliejaus. Kepkite po 4–5 min. kiekvieną blynelio pusę. (Aš kepiau be aliejaus elektrinėje blynų keptuvėje.)

Sumaišykite padažo ingredientus. Užpilkite ant blynelių ir skanaukite.

Sausainių tešlos rutuliukai

140 g avižinių miltų (arba smulkintų avižinių dribsnių),

50 g baltymų miltelių (naudojau „Cookies and Cream“ skonio),

žiupsnelis druskos,

65 g riešutų sviesto,

20 g juodojo šokolado lašelių (arba smulkinto šokolado),

1 šaukštelis vanilės ekstrakto,

80 ml pieno.

Avižinius miltus sumaišykite su baltymų milteliais ir druska. Sudėkite riešutų sviestą, įpilkite vanilės ekstrakto ir po truputį pilkite pieną. Masę vis pamaišykite, vėliau imkite minkyti rankomis. Svarbu nepadauginti pieno, nes masė turi būti gana lipni ir tvirta.

Suberkite šokolado lašelius, gerai išminkykite tešlą ir rankomis suformuokite nedidelius rutuliukus. Man jų išėjo 14.

Sūdytos karamelės košė

Košei:

50 g viso grūdo avižinių dribsnių,

1/2 šaukštelio kepimo miltelių,

1 šaukštelis klevų sirupo (arba toks pat kiekis kito skysto ar biraus saldiklio),

1/2 šaukštelio vanilės ekstrakto,

80 ml pieno (3,5 proc.).

Riešutų sviesto sluoksniui:

12 g riešutų sviesto miltelių (arba 2 šaukšteliai įprasto riešutų sviesto ir 10 ml vandens),

15 ml vandens.

Šokolado sluoksniui:

10 g juodojo šokolado,

3 g kokosų aliejaus,

stambios druskos gabaliukų.

Košės ingredientus sumaišykite ir palikite bent 5 minutėms išbrinkti. Kepkite 15 minučių 180 °C temperatūroje (naudojau 12 cm skersmens kepimo indą, kepiau karšto oro gruzdintuvėje). Baigę kepti leiskite košei pravėsti.

Dubenėlyje sumaišykite riešutų sviesto miltelius ir vandenį – turi būti gana tiršta masė. Naudojant įprastą riešutų sviestą, jeigu jis neskystas, reikia įpilti vandens ir pakaitinti garų vonelėje, kol šiek tiek suskystės.

Riešutų sviesto masę dėkite ant iškepusios košės.

Garų vonelėje ištirpinkite kokosų sviestą su šokoladu, užpilkite ant riešutų sviesto sluoksnio. Dėkite į šaldytuvą mažiausiai valandai. Ištraukę užbarstykite stambių druskos gabalėlių.