Defliaciją gruodį galima laikyti signalu, kad kitais metais Lietuvoje žmonės gyvens geriau, sako analitikas Marius Dubnikovas. Pasak jo, kitąmet metinė infliacija turėtų išsilaikyti panaši, kaip ir gruodį.
Nuo 2024 m. Lietuvoje didėja akcizai, o tai reiškia, kad brangs alkoholis, tabako gaminiai, degalai. Jau dabar Lenkijoje lietuviai perka maisto produktus, drabužius, akcizines prekes, tačiau Eltos kalbintų ekonomistų teigimu, akcizų augimas Lietuvoje gali turėti tik momentinį poveikį, kai žmonės vėl plūstels į kaimyninės šalies parduotuves, o ilgalaikėje perspektyvoje tai didelės įtakos šalies biudžetui neturės.
Trečiąjį ketvirtį Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) smukus 0,1 proc. šio skirtumo šalies gyventojai neturėtų pajusti, atsparumą pademonstravusios šalies ekonomikos augimo reikės laukti iki kitų metų, bet nereikėtų tikėtis, kad jis bus didelis, teigia analitikai.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad rugsėjį Lietuvos pramonės gamyba nukrito lėčiausiai nuo 2023 metų pradžios, tai lėmė gamybos atsigavimas energijai imliuose sektoriuose bei prasidėjęs atsargų mažėjimas Lietuvos pramonėje.
Verslo nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet aukščiausias tris vietas užima Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, rodo bendrovės „Kantar“ indeksas.
Lietuvos pramonės gamyba, įskaitant medienos, baldų bei chemijos įmonių, rugpjūtį rodė stabilumą, nors buvo mažesnė nei pernai, tačiau kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, metalo apdirbimas, viršijo lūkesčius, sako ekonomistai. Visgi realaus pramonės atsigavimo prognozės kol kas atsargios.
Statistikams skelbiant apie ketvirtą mėnesį iš eilės trunkančią defliaciją, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog mažėjančios kai kurių prekių kainos leidžia tikėtis mažmeninės prekybos augimo.
Naftos kainoms nukritus į prieš karą Ukrainoje buvusį lygį, BNS kalbinti ekspertai sako, kad kainos šiemet gali svyruoti, tačiau į karo pradžioje buvusias aukštumas sugrįžti neturėtų.
Pandemija, karas, energetikos krizė, infliacija – nuo 2022-ųjų realijų neatsiejami žodžiai. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad ne mažiau svarbiu raktažodžiu šiemet tapo neapibrėžtumas.
Lietuviai taupo ir išleidžia mažiau pinigų. Ar tai reiškia, kad finansinė krizė – ant nosies? Kita vertus, jeigu lietuviai išleidžia mažiau pinigų šalies viduje, kas laukia šalies ekonomikos? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.