- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai taupo ir išleidžia mažiau pinigų. Ar tai reiškia, kad finansinė krizė – ant nosies? Kita vertus, jeigu lietuviai išleidžia mažiau pinigų šalies viduje, kas laukia šalies ekonomikos? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
– Kas iki šiol rodydavo, kad artėja finansinė krizė?
– Tai iki šiol rodydavo vartotojų lūkesčiai, kurie jau keletą mėnesių tendencingai krenta. Vieni žmonės dėl infliacijos prasčiau vertina savo finansines galimybes ir perspektyvas, kiti prasčiau vertina ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas. O dabar matome, kad vartojimas Lietuvoje pradėjo mažėti. Dabar krenta tiek maisto, tiek kitų produktų pardavimai. Tai – pakankamai aiškus signalas, kad žmonės pradėjo taupyti maisto prekių sąskaita, o tai reiškia, kad Lietuvoje krenta vartojimo rinka ir kad lietuviai apskritai įjungė taupymo režimą.
– Kaip iki šiol pamatydavote, kad artėja krizė?
– Yra keli indikatoriai. Tai yra verslo ir vartotojų išankstiniai lūkesčiai, elektra, ko gero, yra geriausias išankstinis indikatorius, kuris bent jau anksčiau parodydavo, ar mes turėsime krizę, ar ne. Bet dabar šis rodiklis yra mažiau aktualus, nes jis yra šiek tiek iškraipomas, kadangi tiek verslas, tiek vartotojai stipriai taupo, galbūt net dirbtinai. Šiuo metu tie rodikliai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį – mažmeninė prekyba, kuri yra vartojimo atspindys, ir įmonių ir vartotojų lūkesčiai, nes tai yra apklausos, kurios yra gana objektyvios ir parodo išankstinį vaizdą, kaip matoma ekonominė situacija.
– Ar vartotojai ir verslas turi gerą nuojautą dėl artėjančių krizių?
– Manau, kad taip, nes galima konstatuoti, kad artėja krizė. Nesakyčiau, kad ji bus tokia didelė kaip pasaulio ekonomikos krizė, kai Lietuvos ekonomika nukrito 15 proc. Bet tam tikras minusas jau dabar yra, nes pramonės rodikliai praktiškai stagnuoja. Pagrindiniai du Lietuvos ekonomikos sektoriai yra arba minuse, arba arti jo. Manau, kad spalio mėnesį, kai prasidės ketvirtas ketvirtis, matysime tam tikrą minusą tuose sektoriuose.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Žmonės taupo ne tik maistui, tiesa?
– Šiuo metu labiausiai taupo maistui, nes maisto pardavimai rugpjūčio mėnesį nukrito 5,5 proc. ir tai buvo ta kategorija, kuri numažino visos mažmeninės prekybos augimą. Taip pat matosi, kad žmonės pradėjo mažiau pirkti elektronikos prekių, nes pardavimai nukrito beveik 18 proc. per metus.
– Kas bus, kai sustos ekonomikos variklis?
Antiinfliacinės priemonės, kurias taiko valdžia, yra pakankamai geros, bet jos labiau orientuotos į vartotojus, bet verslui kol kas padedama mažai.
– Tikėtina, kad matysime nedarbo lygio augimą. Kadangi pramonė ir mažmeninė prekyba yra vieni iš didžiausių darbdavių Lietuvos ekonomikoje, šių sektorių kritimas reikštų, kad kitų metų pradžioje matysime nedarbo augimą. Nedrįsčiau teigti, kad darbuotojų atleidimai bus masiniai. Bet tuose sektoriuose, kurie yra jautrūs ekonomikai ir kuriems šiuo metu valstybė mažai padeda, tai ten atleidimai tikrai yra įmanomi.
– Ar ši Vyriausybė turi gerą nuojautą artėjančiai krizei?
– Sakyčiau, kad ambicijų šiek tiek trūksta. Antiinfliacinės priemonės, kurias taiko valdžia, yra pakankamai geros, bet jos labiau orientuotos į vartotojus, bet verslui kol kas padedama mažai. Čia būtų galima sustiprinti antiinfliacinius planus, nes apie aštuoniolika Europos valstybių labai aktyviai padeda verslui. Reiktų atidėti mokesčius, duoti lengvatines paskolas toms įmonėms, kurios yra energetiškai intensyvios, įvairios subsidijos, tiesioginės išmokos.
– Kokios šalys būtų kaip pavyzdžiai?
– Italija ir Prancūzija – šios šalys pakankamai rimtai padeda verslui ir taiko tas ambicingas priemones bei Vokietija, kuri į dabartinę problemą žiūri kaip COVID-19 laikotarpiu ir imasi panašių priemonių padėti verslui, kaip ir per pandemiją.
– Ar šios priemonės dar labiau nepadidins infliacijos?
– Galimybių padėti įmonėms tikrai yra. Taip pat Lietuva per septynis mėnesius, lyginant su pernai metais, uždirbo apie 1 mlrd. eurų daugiau pajamų dėl infliacijos, tai pinigų padėti verslui tikrai yra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siekiant didinti energetikos srities studentų skaičių, pasirašytas memorandumas
Energetikos ministerija trečiadienį su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokslo įstaigomis ir energetikos įmonėmis pasirašė tarpusavio susitarimo memorandumą. Juo sutarta kartu didinti energetikos studentų skaičių auk&sca...
-
Ant triukšmą mažinančių užtvarų bus įrengti saulės moduliai
Ant triukšmą mažinančių užtvarų planuojama įrengti saulės elektrines. Pasak „Via Lietuva“ atstovų, pirmieji moduliai magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpoje ties Grigiškėmis bus įrengti dar &scaro...
-
G. Skaistė: investicinė sąskaita padės žmonėms sušvelninti riziką
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Seime patvirtina investicinė sąskaita leis sušvelninti rizikas investuotojams. Anot jos, ši nauja priemonė leis subendrinti investuotos grąžos ir nuostolio rezultatą. ...
-
Vyriausybė Seimui teiks siūlymą kurti efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą1
Trečiadienį Vyriausybė nutarė Seimui įstatymų keitimo paketą, kuriuo siekia sukurti efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinti jos finansavimą bei tvarkytojų kompetenciją ir sumažinant verslo naštą vykdant atliekų apd...
-
VPT siūlo keisti išaugusios Nacionalinio stadiono kainos pasidalijimą3
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) siūlo keisti Nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje koncesijos sutartyje numatytą indeksuotos kainos pasidalijimą, taip pat neindeksuoti apie 7,2 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto. ...
-
Vyriausybei skyrus papildomų lėšų gynybai jos finansavimas pasiekė 3 proc. BVP2
Ministrų kabinetui trečiadienį skyrus papildomų lėšų, krašto apsaugos finansavimas šiemet pasiekė 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Pritarta projektui, kuriuo siekiama liberalizuoti geležinkelių darbuotojų įgūdžių įvertinimo tvarką
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (GTESĮ) projektui, kuriuo siekiama liberalizuoti darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti svarbias u...
-
Oficialu: nuo rugsėjo keisis mokytojų atlyginimai2
Siekiant įgyvendinti nacionalinio susitarimo dėl švietimo įsipareigojimus, Ministrų kabinetas papildomai skyrė beveik 32 mln. eurų pedagogų darbo užmokesčio didinimui. Šiomis lėšomis mokytojų atlyginimai bus didinami nuo rugsėj...
-
Vyriausybė nutarė pakeisti kompensacijos už pasinaudojimą žeme tvarką1
Trečiadienį Vyriausybė nutarė keisti kompensacijos už pasinaudojimą žeme tvarką ir suvienodinant nutarimo sąlygas su nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Žemės įstatymo pakeitimais. ...
-
Vadovė: LRT finansavimo ribojimas atsitiktiniais ekonominiais rodikliais prieštarauja Konstitucijai1
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad siūlymas LRT skiriamas lėšas iš šalies biudžeto susieti su bendrojo vidaus produkto augimu gali prieštarauti Ko...