- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiąjį ketvirtį Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) smukus 0,1 proc. šio skirtumo šalies gyventojai neturėtų pajusti, atsparumą pademonstravusios šalies ekonomikos augimo reikės laukti iki kitų metų, bet nereikėtų tikėtis, kad jis bus didelis, teigia analitikai.
BVP pokyčio šalies gyventojai ir darbo rinka nepajus, sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Ekonomika kol kas svyruoja ties nuliu, tai čia, sakyčiau, yra gera naujiena žmonėms ir darbo rinkai, nes realiai darbo rinka ir žmonės tokio techninio BVP kritimo arba augimo, arba nulinio pokyčio nejaučia, recesija yra tokia labiau matematinė-ekonometrinė negu realaus gyvenimo recesija“, – BNS antradienį sakė „Citadele“ banko analitikas A. Izgorodinas.
Jo vertinimu, šalies ekonomika iš techninės recesijos pereina į stagnaciją: „Pagal naujausius makrorodiklius, žiūrint tai mes pereiname iš techninės recesijos į labiau stagnuojančią situaciją“.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad realusis Lietuvos BVP trečiąjį ketvirtį siekė 19,2 mlrd. eurų to meto kainomis – 0,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
A. Izgorodinas praėjusią savaitę BNS prognozavo 0,9 proc. metinį BVP nuosmukį.
Jis sako, kad šalies ekonomiką šiuo laikotarpiu labiausiai veikė pramonė, kuri demonstruoja gerėjančius rodiklius.
„Man atrodo, pramonė labiausiai ištempia ekonomiką iš to tokio nedidelio techninio kritimo į stabilizaciją, nes, tarkime, rugsėjo mėnesį pramonės gamybos kritimas buvo mažiausias nuo šių metų pradžios ir išankstiniai mūsų pramonės rodikliai rodo, kad jie pradeda gerėti, įmonės pradeda fiksuoti labai ženklų atsargų kritimą, gerina gamybos prognozes ir taip toliau“, – aiškino ekonomistas.
Mažmeninės prekybos rodikliai rugsėjo mėnesį bent jau mane asmeniškai šiek tiek nuvylė ir jie rodo, kad vidaus vartojimas šlubuoja.
0,3 proc. metinį nuosmukį prognozavusi bendrovės INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą dėl anksčiau sukauptų atsargų.
„Nepaisant tvyrančio neapibrėžtumo, kylančių palūkanų normų, infliacijos šoko šleifo, aukštesnių nei prieš karą energetikos ir nestabilių naftos kainų, Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą. Energinga pastarųjų metų Lietuvos ūkio plėtra leido sukaupti finansinių atsargų ir tinkamai pasiruošti sunkesniems laikams“, – pranešime teigė I. Genytė-Pikčienė.
Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas sako, kad naujausia BVP statistika rodo, jog šalies ekonomikos raida tebėra vangi.
„Jos aktyvumą tebeslopina nedidėjantys daugelio apdirbamosios gamybos sektorių pardavimai, vis vangiau augantis paslaugų sektorius, neatsigaunantis namų ūkių vartojimas. (...) Labiausiai ekonomikos plėtrą ribojo pramonė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, nekilnojamojo turto operacijų veikla“, – teigiama LB išplatintame ekonomisto komentare.
A. Izgorodino teigimu, stiprėjanti pramonė dar nereiškia bendro ekonomikos augimo, juolab kad vidaus vartojimas Lietuvoje stringa.
„Mažmeninės prekybos rodikliai rugsėjo mėnesį bent jau mane asmeniškai šiek tiek nuvylė ir jie rodo, kad vidaus vartojimas šlubuoja. Tai mes turime gan skirtingą situaciją skirtinguose sektoriuose. (...) Pramonės rodikliai pradeda po truputį išlipti iš duobės, bet bendrai paėmus, ekonomika tikrai dar nepasiekė tos augimo stadijos“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
D. Imbrasas mano, kad nuosaikaus Lietuvos ekonomikos augimo galima tikėtis kitais metais: „Tokią šalies ekonomikos raidą turėtų lemti didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir gerėsianti užsienio prekybos partnerių padėtis“.
I. Genytė-Pikčienė taip pat teigia, jog Lietuvos ekonomika kitais metais augs, bet dėl prastos padėties eksporto rinkose ji nepasieks savo potencialo.
„Eksporto rinkų problemos gali ir užsitęsti. Europos Sąjungos ekonomikos susiduria ne tik su cikliniais aukštų palūkanų normų, smukusio vartojimo ir vangesnės investicijų paklausos iššūkiais (...) Dėl šių priežasčių Lietuvos ekonomika kitąmet grįš į augimo teritoriją, tačiau augs nesiekdama savo potencialo“, – sakė ekonomistė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siekiant didinti energetikos srities studentų skaičių, pasirašytas memorandumas
Energetikos ministerija trečiadienį su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokslo įstaigomis ir energetikos įmonėmis pasirašė tarpusavio susitarimo memorandumą. Juo sutarta kartu didinti energetikos studentų skaičių auk&sca...
-
Ant triukšmą mažinančių užtvarų bus įrengti saulės moduliai
Ant triukšmą mažinančių užtvarų planuojama įrengti saulės elektrines. Pasak „Via Lietuva“ atstovų, pirmieji moduliai magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpoje ties Grigiškėmis bus įrengti dar &scaro...
-
G. Skaistė: investicinė sąskaita padės žmonėms sušvelninti riziką
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Seime patvirtina investicinė sąskaita leis sušvelninti rizikas investuotojams. Anot jos, ši nauja priemonė leis subendrinti investuotos grąžos ir nuostolio rezultatą. ...
-
Vyriausybė Seimui teiks siūlymą kurti efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą1
Trečiadienį Vyriausybė nutarė Seimui įstatymų keitimo paketą, kuriuo siekia sukurti efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinti jos finansavimą bei tvarkytojų kompetenciją ir sumažinant verslo naštą vykdant atliekų apd...
-
VPT siūlo keisti išaugusios Nacionalinio stadiono kainos pasidalijimą3
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) siūlo keisti Nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje koncesijos sutartyje numatytą indeksuotos kainos pasidalijimą, taip pat neindeksuoti apie 7,2 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto. ...
-
Vyriausybei skyrus papildomų lėšų gynybai jos finansavimas pasiekė 3 proc. BVP2
Ministrų kabinetui trečiadienį skyrus papildomų lėšų, krašto apsaugos finansavimas šiemet pasiekė 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Pritarta projektui, kuriuo siekiama liberalizuoti geležinkelių darbuotojų įgūdžių įvertinimo tvarką
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (GTESĮ) projektui, kuriuo siekiama liberalizuoti darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti svarbias u...
-
Oficialu: nuo rugsėjo keisis mokytojų atlyginimai2
Siekiant įgyvendinti nacionalinio susitarimo dėl švietimo įsipareigojimus, Ministrų kabinetas papildomai skyrė beveik 32 mln. eurų pedagogų darbo užmokesčio didinimui. Šiomis lėšomis mokytojų atlyginimai bus didinami nuo rugsėj...
-
Vyriausybė nutarė pakeisti kompensacijos už pasinaudojimą žeme tvarką1
Trečiadienį Vyriausybė nutarė keisti kompensacijos už pasinaudojimą žeme tvarką ir suvienodinant nutarimo sąlygas su nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Žemės įstatymo pakeitimais. ...
-
Vadovė: LRT finansavimo ribojimas atsitiktiniais ekonominiais rodikliais prieštarauja Konstitucijai1
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad siūlymas LRT skiriamas lėšas iš šalies biudžeto susieti su bendrojo vidaus produkto augimu gali prieštarauti Ko...