- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolė (VK) įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos gruodžio pabaigoje paskelbtą 2023–2026 metų ekonominės raidos scenarijų. „2024 m. prognozuojame nuosaikų, 2 proc. nesiekiantį ekonomikos augimą“, – nurodė VK Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė-Duobienė.
Pasak VK, scenarijus atitinka įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis.
„Tarptautinė aplinka vis dar išlieka nepalanki ir tai lemia, kad projektuojamas augimas yra lėtesnis nei 2011–2019 m, kai ekonomika vidutiniškai augo beveik 4 proc. Svarbu didinti Lietuvos ekonomikos atsparumą, konkurencingumą, siekiant sumažinti išorės iššūkių poveikį. 2023 m. ekonomikos susitraukimą sušvelninusios investicijos yra geras to pavyzdys“, – pranešime teigė R. Ibelhauptaitė-Duobienė.
Dėl sparčios investicijų plėtros 2023 m. šalies ekonomika, tikėtina, išvengė ženklaus susitraukimo. Investicijos 2023 m. I–III ketv. Lietuvoje per metus augo 10,2 proc. nepaisant sudėtingos išorės ir vidaus aplinkos. Jos viešajame sektoriuje augo labiau nei privačiajame, ypač daugėjo inžinerinių statinių statybų.
Tiek Finansų ministerija, tiek VK prognozuoja, kad ekonomikos augimą 2024–2026 m. palaikys namų ūkių vartojimas, investicijos bei augantis eksportas. Palaipsniui atsigaunant eksporto rinkoms, 2025–2026 m. realiojo BVP plėtra bus spartesnė.
Numatomas namų ūkių vartojimo išlaidų atsigavimas 2024 m. ir tolesnis jų augimas, kurį lems stiprėjanti gyventojų perkamoji galia. Prognozuojama, kad situacija darbo rinkoje vidutiniu laikotarpiu bus stabili: darbo užmokestis augs ir užimtųjų skaičius išliks aukštas. Energijos išteklių kainoms stabilizuojantis, projektuojama, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu artės link 2 proc.
Rizikos dėl tolesnio Lietuvos ekonomikos augimo labiausiai susijusios su išorės paklausos ir vidaus vartojimo atsigavimo tempu. Geopolitinė įtampa ir aukštos palūkanų normos gali sulėtinti pasaulio ekonomikos augimą ir sumažinti Lietuvos eksporto galimybes.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmis
Vyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybai
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaip
Nuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiau
Naujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...
-
Vyriausybė keičia skandalingą potvarkį
Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus. ...