Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs.
Ekonomistai nevienareikšmiškai vertina būsimosios Gintauto Palucko Vyriausybės pateiktą programą. Nors siekis didinti mokestinį progresyvumą jų vertinamas teigiamai, klausimų kelia noras prižiūrėti maisto kainas bei siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos.
Lietuvos įmonė „Teltonika“ sako esanti priversta stabdyti lustų gamybos projektą. Stabdomi darbai reiškia, kad Lietuva praranda beveik 4 milijardų eurų investicijas, nebus kuriamos tūkstantinės darbo vietos su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais. „Teltonikos“ vadovas sako, kad šį projektą užblokavo pati Lietuvos valdžia su pertekline biurokratija.
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose tikėtina, kad įneš nežinomybės į Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos verslo aplinką dėl žadamų įvesti muitų į JAV importuojamoms prekėms. Vis tik banko „Citadelė“ vyriausias ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina nemanantis, kad Lietuvos ekonomika gali nukentėti pasikeitus JAV administracijai.
Valstybės duomenų agentūrai pranešus, kad trečiąjį 2024 m. ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produkto (BVP) augimas siekė 1,1 proc., ekonomistai vertina, jog daugelis sektorių šalyje atsigauna, tad šalies ekonomikos augimas tampa geriau subalansuotas.
Seimas ėmėsi kadenciją baigiančios Vyriausybės parengto 2025 m. valstybės biudžeto projekto. Į jį sminga aštrios opozicijos kritikos strėlės, tačiau ekonomistai primena, kad rinkimai dar nesibaigė, todėl kritika – savaime suprantamas reiškinys. Kur kas didesnė problema, kad trūksta giluminio problemų sprendimo, o tai nėra vienos kadencijos klausimas.
Rugsėjį metinei infliacijai siekiant 0,5 proc., o mėnesio – 0,3 proc., ekonomistai sako, jog nedidelės mėnesio infliacijos ir buvo galima tikėtis, tačiau vėlesniais mėnesiais kainos didės. Analitikai mano, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus mažesnė nei prognozuota, tuo metu kitąmet kainos šoktels smarkiau.
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienio sprendimas sumažinti bazinių paskolų palūkanų normą 25 punktais ekonomistai teigia – tokio sprendimo tikėjosi visi. Specialistai taip pat sutaria – galima tikėtis bent dar vieno sumažinimo.
Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti.