- Giedrius Gaidamavičius, Goda Vileikytė (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Rimantas Šadžius.
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybos finansavimo šaltinius.
„Tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Šadžius.
Be to, jis pabrėžė, kad bus apsvarstyti visi galimi variantai, įskaitant ir G. Nausėdos pasiūlytus, bei pridūrė, kad skolinimasis nėra tikras ir tvarus finansavimo šaltinis.
„Mes vertinsime visas mintis, kadangi kuo daugiau įvairių minčių, idėjų ir įvairių šaltinių mes turėsime, tuo didesnis šansas, kad mums pavyks rasti finansavimą tam kariniam patarimui, kurį mes gavome. (...) Skolinimasis nėra šaltinis, skolinimasis yra būdas, kaip apeiti tam tikrą kliūtį ir atitinkamai po to judėti į priekį“, – aiškino ministras.
Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), kad iki tol kariuomenėje būtų išvystyta divizija.
G. Nausėda trečiadienį interviu BNS teigė, kad tokiam tikslui reikėtų apie 12–13 mlrd. eurų papildomų lėšų bei pasiūlė, kad vienas šaltinių tam būtų ir Lietuvos valiutos atsargos.
Jis taip pat siūlo šiuos pinigus surinkti skatinant ekonomikos augimą. Pasak prezidento, tai būtų įmanoma padaryti per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.
BNS kalbinti ekonomistai tokius G. Nausėdos pasiūlymus vertina atsargiai bei ragina pasverti galimas rezervo naudojimo pasekmes. Jie įspėjo, kad bet kokie sprendimai turi būti subalansuoti, nepažeidžiant ekonominio stabilumo, piliečių pasitikėjimo bei investicinio klimato.
Daugiau nei 7 mlrd. eurų siekiančios Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos kaupiamos užsienyje. Beveik pusė šių lėšų yra skolos vertybiniai popieriai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Filmo „Pietinia kronikas...
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
KMT ketvirtfinalis: „Žalgir...
-
Karolis Raišys ir Mykolas Pau...
-
Teismas paskelbė nuosprendį ...
-
18–ojo Vilniaus trumpųjų f...
-
Vilniuje sutikti iš Dakaro ra...
-
Karaliaus Mindaugo prospekte ...
-
Didelė avarija Karaliaus Mind...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmisVyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybaiLietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaipNuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiauNaujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...
-
Vyriausybė keičia skandalingą potvarkįVyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus. ...
-
Latvijoje, Estijoje plinta dezinformacija apie sinchronizavimą, Lietuvoje to kol kas nėraLatvijoje ir Estijoje pastarosiomis dienomis plintant dezinformacijai apie Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizavimą su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje tokių atvejų kol kas nefiksuota. ...
-
Paaiškėjo, kas labiausiai stabdo gyventojus įsigyti būstąŠiuo metu Baltijos šalių gyventojų nesvarsto apie būsto įsigijimą. Dauguma jų tokį sprendimą sieja su jau turimu būstu ir menkomis pajamomis, atskleidė „Citadele“ užsakymu atliktas tyrimas. Tačiau pasak ekonomisto Aleksand...
-
Lietuvos banko kainų prognozės nedžiugina: teks krapšyti kišenes?Dėl brangstančių žaliavų šiemet ir kitąmet maisto produktų kainos kils sparčiau negu pernai, sako Lietuvos banko (LB) atstovė. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prognozuoja, kad maisto kainos šiemet augs 0,9–2,1 procento. ...
-
Ministras vasarį pasiūlys, kurie vartotojai galės likti su visuomeniniu tiekimuEnergetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas vasarį žada pateikti pasiūlymus, kurie smulkūs ir pažeidžiami elektros vartotojai, priklausantys trečiajam rinkos liberalizavimo etapui, nuo 2026-ųjų toliau galėtų naudotis visuomeniniu tiekimu, kurį u...
-
Vaičiūnas įvardijo, kada galėtų būti skelbiamas audringų diskusijų sulaukęs konkursasSeimui pritarus antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkurso sąlygų pakeitimams, iš naujo jis galėtų būti skelbiamas balandį, o jo laimėtojas paaiškėtų iki metų pabaigos, sako energetikos ministras...