„Didinti nuotolius – nė vienas verslas nenori to daryti, tai anksčiau ar vėliau pasibaigtų bankrotu, o laikinas sustabdymas, pasižiūrėjimas situacijos, investavimas į naujus išteklius (...) manau, kad tai yra logiškas sprendimas, nei dirbti ir kažkada bankrutuoti“, – trečiadienį LRT laidoje „Svarbi valanda“ sakė V. Janulevičius.

Energetiniams ištekliams brangstant panašiai gali pasielgti ir daugiau įmonių, sako V. Janulevičius.

„Aš tikiu, kad su elektros kainomis tikrai bus daug iššūkių šį rudenį ir žiemą, tikrai daugelis įmonių stabdys gamybą ir eis į prastovas, tiesiog bus geriau, kaip ir „Achemai“, negaminti negu gaminti – tai yra faktas“, – teigė jis.

Trečiadienį „Achema“ pranešė, kad dėl aukštų dujų kainų trąšų gamyba tampa nekonkurencinga, todėl bendrovė stabdys gamybą nuo rugsėjo iki gruodžio, darbuotojai bus išleisti į prastovas, 5 proc. jų planuojama atleisti.

Anot V. Janulevičiaus, daug didesnė problema yra smarkiai didėjančios elektros kainos, dėl jų įmonės gali stabdyti veiklą.

„Elektros kaina liečia labai platų verslo ir pramonės kiekį, nes visi naudoja elektrą. Šiandien labai daug įmonių, kurios susiduria su labai dideliais sunkumais, kas nebuvo fiksavę kainų, arba kieno sutartys baigsis nuo sausio pirmos. Tokių įmonių kiekis Lietuvoje bus apie 70 procentų – tai pagrinde stambesnės įmonės. (...) Dėl to daugeliu atveju gali būti stabdymai, arba jie dirbs tokiomis valandomis, kai biržos kaina yra mažesnė: naktis arba savaitgalis“, – sakė V. Janulevičius.

Lietuvos pramonininkų atstovo teigimu, būtina su Vyriausybe pasiekti, kad elektros biržoje būtų išvengta staigių kainų šuolių, dėl kurių verslas patyrė itin dideles išlaidas – per dvi valandas elektrai išleista tiek, kiek per dvi dienas įprastomis sąlygomis.

„Subalansuoti kartu su Vyriausybe, kad tie šokinėjimai būtų kuo įmanoma mažesni, nes praėjusios savaitės pikas – 4 tūkst. eurų už vieną megavatvalandę, tai dvi valandos, nuo penkių iki septynių, normalios įmonės atitiko dviejų dienų darbą“, – kalbėjo LPK vadovas.

Rugpjūčio 17-osios vakarą „NordPool“ elektros biržos Lietuvos zonoje didmeninė elektros kaina vieną valandą siekė 4 tūkst. eurų už megavatvalandę.

Rinkos dalyviai sako, kad taip atsitiko dėl biržos algoritmo, kuris tam tikrais atvejais atmeta pigesnius pasiūlymus. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys paprašė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ištirti, ar biržos kainos apskaičiavimo algoritmas nėra dar viena aukštų elektros kainų Lietuvoje priežastis.

„NordPool“ iš karto po to paragino rinkos dalyvius teikti daugiau kasvalandinių paraiškų vietoj siūlymų tiekti elektrą keletui valandų už tą pačią kainą (vadinamųjų „blokų“). Anot biržos, tai leistų užtikrinti, jog siūlymai nebus paradoksaliai atmesti, ir taip būtų sumažinta biržoje prekiaujamos elektros kaina.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ antradienį „Nord Pool“ pateikė siūlymus, kaip spręsti algoritmo problemą bei atsižvelgti į Baltijos regiono specifiką, dėl kurios jame formuojasi rekordiškai aukštos kainos.