- Dominykas Datkūnas, Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas Lietuvai skirti daugiau pastangų bei resursų ekonomikos vystymui.
„Tai mes turime pradėti nuo savęs, nuo Lietuvos, mažinti biurokratiją, greitinti sprendimus. Jei mes miegosime ir tikėsimės, kad kažkas viską čia puikiai padarys, o mes tik visa tai perskirstysime arba apmokestinsime daugiau uždirbančius, ir mūsų problemos išsispręs, tai galiu pasakyti, kad jos tik pagilės“, – penktadienį Europos parlamento biuro Lietuvoje surengtoje diskusijoje kalbėjo V. Janulevičius.
„Labai nesinorėtų, kad Lietuva pavirstų viena iš tokių globalių pietų valstybių, kuri, sužavėta ES dotacijomis, pinigais, užmigo, ir nesivystė pati toliau“, – pridūrė jis.
Per mažai investuojama į inovacijas
LPK vadovo teigimu, problema yra ne vien Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES) – globalioje rinkoje reikšmingai kritęs konkurencingumas. Pasak jo, tai buvo nulemta pasirinkimo mažiau investuoti į inovacijas ir daugiau reguliuoti ekonomiką, plečiant biurokratinį aparatą.
„Europos Sąjunga ir per daug biurokratizuota. Mūsų, pramoninkų manymu, mes per mažai investuojame į tyrimus, mes per daug susikoncentravome ties savo klasikiniais dalykais ir kai kur mes nubėgome per daug nuo fizinio gamybos konkurencingumo – pramoninių prekių“, – penktadienį Europos parlamento biuro Lietuvoje surengtoje diskusijoje kalbėjo V. Janulevičius.
Labai nesinorėtų, kad Lietuva pavirstų viena iš tokių globalių pietų valstybių, kuri, sužavėta ES dotacijomis, pinigais, užmigo, ir nesivystė pati toliau.
Pasak pramonininkų atstovo, Europoje įprastai vengiama investuoti į rizikingesnes inovacijas bei tyrimus. Jo pateiktais duomenimis, didžiosios ES šalys moksliniams tyrimus skiria vos 2,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai tuo tarpu JAV skiria 3,5 proc., o Kinija – 5 proc.
„Kad ir kaip būtų sunku pasakyti, bet Kinija, su savo valstybiniu sektoriumi, ir Jungtinės Amerikos valstijos yra atviresnės rizikoms bandyti ir investuoti į mokslinius tyrimus“, – teigė jis.
„Mūsų skirtumai, atotrūkis susiformavo dėl to, kad mes per toli biurokratizavome, neinvestavome į inovacijas ir užmigome ant savo laurų“, – akcentavo LPK prezidentas.
V. Janulevičiaus teigimu, per paskutinius 2 metus net 36 kompanijos paliko ES ir išsikėlė į JAV, kurių tarpe buvo 9 milijardinės įmonės. Pasak jo, tam įtakos turėjo ir reikšmingai išaugusios energetikos kainos, kurios kelis kartus didesnės nei JAV ar Kinijoje.
„Pas mus 2–3 kartus aukštesnės energetikos kainos, lyginant su JAV. Mums reikia švarios, žalios bei prieinamos kainos, nes kitu atveju pramonė, stambioji pramonė, tiesiog neturi galimybių vystytis“, – aiškino verslininkas.
ELTA primena, kad penktadienį aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ pranešė stabdanti Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas Vilniuje.
Apie tai socialinio tinklo „Linkedin“ paskyroje penktadienį pranešė „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas Arvydas Paukštys.
„Stabdomos Teltonika THTH aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m.“, – teigė jis.
Pasak A.Paukščio, sustabdžius statybas, nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais, kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) ir nebus sukurta nauja Puslaidininkių Lustų pramonė Lietuvoje – teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamykloms.
„Lietuvos valdžia užblokavo 3,5 mlrd. eurų verslo investicijas“, – konstatavo A. Paukštys.
L. Savickas: kita Vyriausybė darys viską, kad išgelbėtų „Teltonikos“ gamyklos statybas
„Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui pranešus, kad Lietuvoje nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamyklos, potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas mano, kad nauja Vyriausybė bandys išgelbėti šį projektą.
„Ką prašė investicinio projekto vadovas, tai atrodo elementarūs klausimai ir tiek laiko tęsti biurokratines klajones atrodo nepateisinama. Esu tikras, kad asmenys, kurie bus paskirti ekonomikos ir inovacijų ar energetikos ministrais, matys tai kaip prioritetinį klausimą ir stengsis visais būdais projektą gelbėti“, – Eltai teigė L. Savickas.
„Svarbu, kad tokios situacijos nepasikartotų ateityje“, – pabrėžė jis.
Jis taip pat įvardijo, kad jau kalbėjo telefonu su A. Paukščiu ir numato tolimesnius susitikimus ateityje.
„Tikrai tikiuosi artimiausiu metu susitikti su gerbiamu Arvydu ir detaliau susipažinti su situacija“, – tvirtino politikas.
L. Savickas tvirtino, kad jei nueinanti Vyriausybė nusprendė, jog tokio dydžio projektai yra prioritetiniai, „Teltonikos“ atžvilgiu reikėjo geresnės politinės valdybos. Pasak jo, buvo galima sumažinti perteklinių kliūčių kiekį.
„Reikia kalbėti apie politinę vadybą. Jeigu tai iškeliama kaip prioritetas, kad tokios svarbos investiciniai projektai būtų įgyvendinami Lietuvoje, tai svarbu užtikrinti, kad būtų paskiriamas atsakingas asmuo, jog tokie projektai spręstų iššūkius, kur tik įmanoma, per vieno langelio principą. Tokiu būdu tai būtų konkretūs sprendimai, kurie leistų užtikrinti, kad projektai nesusiduria su perteklinėmis kliūtimis“, – komentavo jis.
Anot politiko, dar anksti vertinti ar ši situacija gali atsiliepti Lietuvos ir jos bendrovių santykiams su Taivanu.
ELTA primena, kad „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas Arvydas Paukštys penktadienį pranešė, jog šalyje trūkstant elektros pajėgumų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) stabdant žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei, aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ stabdo Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas Vilniuje.
EIM nėra priėmusi jokio sprendimo dėl investicinio projekto sutarties pratęsimo. Dėl to ministerija nėra gavusi oficialaus įmonės prašymo, nors prašė tai padaryti.
„Stabdomos Teltonika THTH aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m.“, – teigė jis.
Ministerija padėjo „Teltonikai“ spręsti klausimus dėl sklypų paskirties ir jų nuomos
„Teltonikos“ vadovui A. Paukščiui pranešus, kad Lietuvoje nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamyklos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) tvirtina, kad padėjo bendrovei spręsti klausimus dėl sklypų paskirties. Institucijos pranešime tvirtinama, kad „Teltonikai“ pagalba buvo teikiama ir anksčiau, tiek gaunant technologijas, tiek pradedant statyti gamyklų miestelį.
„Ministerija tarpininkavo įmonei derybose su kitomis valstybės institucijomis dėl sklypų, kuriuose kyla gamyklų miestelis, žemės paskirties keitimo ir nuomos. Pastaruoju metu pavyko išspręsti klausimą dėl sklypo, kuriame šiuo metu yra Valdovų rūmų sandėlis ir jo iškėlimo. Dėl kitų sklypų sprendimai daromi Vilniaus miesto savivaldybėje, kuriai priklauso žemė“, – rašoma ELTAI perduotame ministerijos komentare.
„EIM per pastaruosius kelerius metus padėjo „Teltonikos“ įmonių grupei gauti lustų gamybos technologijas iš Taivano ir pradėti statyti savo gamyklų miestelį. Procesas vyko, pirmosios gamyklos Liepkalnyje statomos“, – tvirtinama tekste.
Anot EIM, dar 2022 m. gruodį buvo pasirašyta sutartis su „Teltonika“, kuria projektui suteiktas specialusis statusas, leidžiantis greičiau įsikurti ir pradėti veiklą.
Ministerija primena, kad pagal Investicijų įstatymą, „Teltonika“ iki 2027 m. pabaigos įsipareigojo Vilniaus mieste įgyvendinti savo projektą. Tačiau, nors A. Paukštys teigia, kad projektas neturės reikiamo elektros tiekimo iki 2027 m., „Teltonika“, pasak EIM, nesikreipė dėl investicinio projekto sutarties pratęsimo.
„EIM nėra priėmusi jokio sprendimo dėl investicinio projekto sutarties pratęsimo. Dėl to ministerija nėra gavusi oficialaus įmonės prašymo, nors prašė tai padaryti. Bendrovė šiuo klausimu konsultavosi tik neoficialiai. Įstatymai griežtai reglamentuoja sutarčių pratęsimą. Oficialiai gavusi įmonės prašymą ministerija toliau dės visas pastangas sutarčiai pratęsti“, – aiškinama tekste.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų1
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas34
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla1
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...