- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Eugenijus Sabutis.
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų...
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų.
„Matydami Lietuvos kelių infrastruktūros degradaciją ir griuvimą ir matydami, kad reikia sukurti atstatymui jų tvarią finansavimo sistemą, sutinkame, kad reikia sukurti taip vadinamą kelių fondą, iš kurio galėsime finansuoti visus tuos kelių projektus“, – po susitikimo su prezidentu ketvirtadienį žurnalistams sakė E. Sabutis.
Prezidento patarėjo Ramūno Dilbos teigimu, Gitanas Nausėda norėtų, kad kiekviena gyvenvietė turėtų bent po vieną asfaltuotą kelią.
„Yra labai svarbu nepamiršti ir tvaraus susisiekimo su regionais ir gyvenvietėmis. Prezidentas išsakė lūkestį, kad iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos galima būtų sukurti sistemą, kuria būtų finansuojami žvyrkelių projektai, kad kiekviena gyvenvietė turėtų bent vieną kelią, kuris būtų asfaltuotas“, – žurnalistams sakė R. Dilba.
Anot jo, G. Nausėda atkreipė dėmesį į po pandemijos sumažėjusį tarpmiestinio susisiekimo maršrutų skaičių.
„Matome, kad ypač po kovido ženkliai sumažėjo viešojo transporto ir susisiekimo jungtys ir maršrutai, manome, kad tai yra taip pat labai svarbi problema, su kuria susiduria regionų gyventojai“, – sakė D. Dilba.
Sutinkame, kad reikia sukurti taip vadinamą kelių fondą, iš kurio galėsime finansuoti visus tuos kelių projektus.
E. Sabutis pridūrė, kad šios problemos sprendimas galėtų paskatinti žmones nebėgti iš regionų.
„Sutarėme ir tai, kad būtent tas (maršrutų – BNS) sugrįžimas gali garantuoti ir tai, kad mūsų regionų traukimasis tokiu būdu galėtų būti pristabdytas“, – sakė pretendentas į ministrus.
R. Dilba teigė, kad prezidentui itin svarbus ir europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ likimas.
„Šis projektas yra strategiškai svarbus ne tiktai kaip gyventojų susisiekimo priemonė, kuri padėtų užtikrinti tvarų geležinkelio transporto judėjimą Baltijos šalyse bei pasiekiant Vakarų Europą, tačiau ir kariniam mobilumui užtikrinti. (...) Svarbu, kad šitas projektas būtų keliamas kaip prioritetinis ir jam būtų užtikrinamas finansavimas“, – sakė R. Dilba.
„Lietuvos geležinkelių ir „Rail Baltica“ srityje turime dėti visas pastangas, kad mūsų kadencijos metu nebūtų šis projektas nei uždelstas, nei atidėtas“, – teigė E. Sabutis.
G. Nausėda yra sakęs, kad pabrangusio ir vėluojančio „Rail Baltica“ projekto klausimą reikėtų spręsti kartu su Europos Sąjunga.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad dėl gerokai pabrangusių ir nepakankamai sparčių „Rail Baltica“ statybų atsakinga bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“.
Baltijos šalių auditoriai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose Baltijos šalyse gali prireikti papildomų 10–19 mlrd. eurų, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. eurų.
Naujieji valdantieji koalicijos sutartyje numatė kurti Kelių fondą. Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė anksčiau teigė, kad fondas galėtų būti finansuojamas iš akcizų.
Apie idėją didinti kelių finansavimą įkuriant atskirą fondą yra kalbėjęs ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog tai galima būtų padaryti šiemet steigiamo Gynybos fondo pavyzdžiu, tačiau tam reikėtų ir tvarių pajamų šaltinių.
Premjeru paskirtas Gintautas Paluckas anksčiau teigė, kad priimant kitų metų biudžetą jo vadovaujama Vyriausybė pasiūlytų mažiausiai 100 mln. eurų didesnį finansavimą keliams.
Kadenciją baigusio Seimo Ekonomikos komitetas spalį siūlė numatyti 200 mln. eurų didesnį finansavimą keliams, tačiau nepateikė šaltinių.
Dabar 2025 metų biudžeto projekte keliams numatoma skirti 784 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei šių metų planas (882 mln. eurų), tačiau projektą dar tikslins nauja Vyriausybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...