- Roma Pakėnienė (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pagal Europos Sąjungos (ES) Sutartį, penktadienį G. Nausėda susitinka su LB vadovu.
„Susitikime su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi prezidentas aptars klausimus dėl gynybos finansavimo galimybių“, – komentare BNS sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.
G. Nausėda trečiadienį interviu BNS pareiškė, kad iki 2030 metų siekiant išvystyti kariuomenės diviziją ir krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tam reikėtų apie 12–13 mlrd. eurų papildomų lėšų, o vienas šaltinių tam, anot jo, galėtų būti ir Lietuvos valiutos atsargos.
Centrinis šalies bankas trečiadienį pranešė, jog ES Sutartis draudžia Lietuvos bankui skolinti pinigus ar leisti lėšų pereikvojimą jo sąskaitose Vyriausybei, jos institucijoms, įmonėms, taip pat draudžiama iš jų tiesiogiai pirkti skolos priemones.
Bankas pabrėžė, kad oficialiosios tarptautinės atsargos nėra LB valdyti perduotos valstybės lėšos – tai yra turtas, kuris finansuotas LB įsipareigojimais ir kapitalu.
BNS kalbinti ekonomistai tokius G. Nausėdos pasiūlymus vertino atsargiai bei ragino pasverti galimas rezervo naudojimo pasekmes. Jie įspėjo, kad bet kokie sprendimai turi būti subalansuoti, nepažeidžiant ekonominio stabilumo, piliečių pasitikėjimo bei investicinio klimato.
Finansų ministras Rimantas Šadžius trečiadienį teigė, jog per anksti įvardyti galimus naujus gynybos finansavimo šaltinius, tačiau pabrėžė, kad bus apsvarstyti visi galimi variantai, įskaitant ir G. Nausėdos pasiūlytus.
2014 metų gegužę kai kuriems Seimo nariams pasiūlius dalį LB užsienio valiutos atsargų skirti per krizę sumažintų pensijų kompensavimui, tuometinis finansų ministras R. Šadžius pareiškė, kad šios atsargos tam negali būti naudojamos.
Premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį sakė, kad Lietuvai smarkiai didinant gynybos finansavimą būtų naudingas bendras ES valstybių paskolų fondas, kurį sugeneruotų tam tikros šalys narės ir kurį galėtų administruoti Europos investicijų bankas.
G. Nausėda, be to, siūlo pinigų gynybai surinkti skatinant ekonomikos augimą. Pasak prezidento, tai būtų įmanoma padaryti per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.
Daugiau nei 7 mlrd. eurų siekiančios Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos kaupiamos užsienyje. Beveik pusė šių lėšų yra skolos vertybiniai popieriai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasipylė bankrotai – po tris įmones kasdien
Pernai Lietuvoje darbus sustabdė daugiau nei 1000 įmonių arba po tris įmones kasdien. Daugiausia bankrotų fiksuojama statybos sektoriuje, bet netikėtumas kavinėse ir restoranuose. Nepaisant padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio, maitinimo verslas ...
-
Poderskis žada pokyčius dėl žemės politikos
Aplinkos ministras Povilas Poderskis žada siūlyti Seimui įstatymo pakeitimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veikla ir žemėtvarkos procesais miestuose bei miesteliuose. Ministro teigimu, bus teikiami siūlymai susiję su valstybinės ...
-
Parama pirmajam būstui: viskas, ką reikia žinoti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jaunoms šeimoms, norinčioms pasinaudoti galimybe gauti finansinę paskatą pirmojo būsto įsigijimui, primena apie subsidijų suteikimo tvarką, įsigaliojusią nuo šių metų pradžios. ...
-
„Via Baltica“ projektui reikalinga žemė: šis teismo sprendimas kai kuriems labai nepatiks
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad valstybinės svarbos tarptautinės magistralės „Via Baltica“ projektui reikalingi žemės sklypai, už juos tinkamai atlyginant savininkams, gali būti paimami visuomenės reikm...
-
Viena šilčiausių žiemų Lietuvos istorijoje kelia nerimą ūkininkams
Šilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors ankstesnis žiemkenčių pabudimas gali tapti geresniu derliumi, šiltesni ora...
-
Kas rūpinsis maistu, jei ateis diena X?
Lietuvoje sudaryta gyventojų aprūpinimo maistu sistema. Rimtos krizės ar karo atveju maistu rūpinsis ne tik gyventojai, bet ir savivaldybės, maisto gamintojai bei prekybos tinklai. Keičiamas ir valstybės rezervas. Vietoje grūdų – greitai paruo&s...
-
Siūlo grąžinti buvusią tvarką: be šios paramos mokyklos susidurs su sunkumais
Grupė Seimo socialdemokratų siūlo grąžinti iki šių metų pradžios buvusią galimybę skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms bei religinėms bendruomenėms. ...
-
Poderskis: priėmus šiuos sprendimus, būstų kainos natūraliai kris
Aplinkos ministras Povilas Poderskis mano, kad jau vasario mėnesį bus pristatyta ministerijos atlikta statybų sektoriaus apžvalga. Anot jo, remiantis šiais duomenimis, bus bandoma sumažinti biurokratijos perteklių sektoriuje ir palengvinti naujų ...
-
Paradoksas: žiemos šiltėja, bet sąskaitos už šildymą nemažėja
Šiemet sumuštas ne vienas šilumos rekordas, dienomis temperatūra kai kur kilo net iki 10 laipsnių. Tačiau gyventojai sulaukia didesnių sąskaitų už šildymą nei pernai ir nesupranta, kodėl turi mokėti daugiau. Šilumos...
-
Vilnius palaipsniui ketina pereiti prie maisto atliekų surinkimo konteinerine sistema
Vilnius palaipsniui ketina diegti konteinerinę sistemą maisto atliekų surinkimui, šeštadienį pranešė LRT televizija. ...