- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad ieškant papildomo gynybos finansavimo šaltinių pirmenybė turėtų būti teikiama mokesčių lengvatų peržiūrai, turto mokesčiams, bet ne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimui.
Taip jis komentavo valdžios siekį didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir Finansų ministerijai pristačius keturias galimas alternatyvas.
„Kalbant apie PVM (pridėtinės vertės mokesčio tarifo – BNS) padidinimą, tai yra vienas iš sprendimų. Mūsų vertinimu, (...) vis tik prioriteto tvarka dėliotųsi tokiu būdu, kad pirmiausia mokestinės lengvatos (peržiūra – BNS), paskui galbūt spręsti tam tikrus mokesčių sistemos skirtumus arba (...), kur atsiliekame nuo kitų valstybių, konkrečiai – nuosavybės ir turto mokesčių prasme, tos srities uždengimą“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.
„PVM padidinimas būtų greitas ir paprastas būdas surinkti tas pajamas. Bet, viena vertus, mes turime PVM lengvatas – padidinimą mes turime įvertinti šitame kontekste, nes atotrūkis tarp apmokestinimo ir lengvatų turėjimo padidėja“, – teigė LB pirmininkas.
Prieš kalbėdami apie kažkokių kitų visuomenės grupių papildomą apmokestinimą, turime suprasti, kad yra visuomenės arba verslo grupės, kurios mokesčių požiūriu turi privilegijas.
Be to, jo teigimu, PVM didinimas labiau paveiktų namų ūkius: „Didesnę dalį savo pajamų suvartoja skurdesnieji asmenys ir čia, mano akimis, yra vienas iš pagrindinių PVM didinimo minusų“.
„Prieš kalbėdami apie kažkokių kitų visuomenės grupių papildomą apmokestinimą, turime suprasti, kad yra visuomenės arba verslo grupės, kurios mokesčių požiūriu turi privilegijas“, – teigė G. Šimkus.
Anot LB valdybos pirmininko, didesnis PVM tarifas turėtų neigiamą kelias dešimtąsias procento siekiantį poveikį ekonomikai. Vis dėlto jis siūlė įvertinti LB prognozę, jog šiemet gali būti nepasiektas šio mokesčio surinkimo į valstybės biudžetą planas.
G. Šimkus pabrėžė, kad turto mokesčiai daro mažiausią poveikį ekonomikai. Tuo metu tarp pirmadienį Finansų ministerijos pristatytų keturių galimų alternatyvų didinti krašto apsaugos finansavimą šių mokesčių nebuvo pasiūlyta.
„Jeigu mes palyginame Lietuvos mokesčių sistemą ir mokestines pajamas su tam tikru standartu Europos Sąjungoje, matome, kad būtent nuosavybės ir turto mokesčių srityje mes labiausiai ir atsiliekame nuo vidutinio apmokestinimo Europos Sąjungoje“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
Politikams ieškant sprendimų, iš kokių šaltinių papildomai finansuoti gynybą, LB praėjusią savaitę pasiūlė skolintis bei didinti mokesčius, taip pat atsisakyti dalies lengvatų arba jas sumažinti. Pasak LB vadovo, tokiu būdu būtų galima papildomai surinkti apie 300 mln. eurų, o tai sudaro 0,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu42
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...
-
Skelbia, kaip kitąmet bus vertinamos užsiimančių individualia veikla pajamos4
„Sodros“ pensijos taško vertė kitąmet sudarys 7,16 euro, o kad jį įgytų individualia veikla pagal pažymą užsiimantis asmuo 2025-aisiais turės uždirbti ne mažiau kaip 40 169 eurų pajamų, penktadienį rašo „Verslo ži...
-
Vaičiūnas įvertino pažeisto elektros kabelio grėsmes: reikia griežtesnių priemonių3
Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus, sako energetikos ministras. ...
-
Ekspertai įvardijo svarbiausią 2024-ųjų ekonomikos įvykį (apžvalga)1
Reikšmingiausias besibaigiančių 2024-ųjų metų ekonomikos įvykis Lietuvoje buvo aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ akcininko Arvydo Paukščio pareiškimas apie stabdomas Liepkalnyje plėtojamo „Telton...
-
Lietuvoje daugėja mokesčių vengiančių imigrantų9
Pastaraisiais metais vis daugiau individualia veikla Lietuvoje besiverčiančių užsieniečių vengia atsiskaityti su valstybe, penktadienį rašo portalas LRT. ...