- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje siekė 29,9 mlrd. eurų – 10,2 proc. daugiau nei prieš metus.
Labiausiai investicijos augo Marijampolės (49,4 proc.), Telšių (46,6 proc.) ir Kauno (23,8 proc.) apskrityse, o mažėjo – Utenos (16,4 proc.) ir Panevėžio (15 proc.) apskrityse, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Daugiausia investuota Vilniaus apskrityje – 22 mlrd. eurų arba 73,6 proc. visų šalies TUI, Kauno apskrityje – 3,1 mlrd. eurų arba 10,2 proc. ir Klaipėdos apskrityje – 2,1 mlrd. eurų arba 7,1 proc. Mažiausiai investuota Tauragės apskrityje – 97,1 mln. eurų arba 0,3 proc. visų šalies TUI.
TUI vienam Lietuvos gyventojui išaugo 8,2 proc. ir siekė vidutiniškai 10,5 tūkst. eurų. Vienam gyventojui sostinės regione teko 25,9 tūkst. eurų TUI, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 3,9 tūkst. eurų.
Sostinės regione daugiausiai investavo Vokietijos (4,9 mlrd. eurų), Estijos (2,8 mlrd. eurų) ir Švedijos (2,7 mlrd. eurų) investuotojai, o Vidurio ir vakarų regione – Lenkijos (1 mlrd. eurų), Nyderlandų (829,4 mln. eurų) ir Vokietijos (771,7 mln. eurų).
Vilniaus miesto savivaldybė daugiausiai investicijų pritraukė iš Vokietijos (22,6 proc.), Estijos (13,3 proc.) ir Švedijos (12,6 proc.), Kauno miesto savivaldybė – Suomijos (14,6 proc.), Vokietijos (12,8 proc.) ir Nyderlandų (12,6 proc.), Klaipėdos miesto savivaldybė – Šveicarijos (21,3 proc.), Danijos (18,4 proc.) ir Nyderlandų (13,1 proc.), Šiaulių miesto savivaldybė – Nyderlandų (18,5 proc.) ir Panevėžio miesto savivaldybė – Prancūzijos (20,3 proc.) investuotojų.
Vilniaus apskrityje daugiausia investuota į finansinę ir draudimo veiklą – 10,1 mlrd. eurų, Kauno apskrityje į apdirbamąją gamybą – 1,2 mlrd. eurų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą – 518,1 mln. eurų, Klaipėdos apskrityje į apdirbamąją gamybą – 597,8 mln. eurų bei transporto ir saugojimo veiklą – 459,8 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...