Valstybės ir savivaldybių biudžetai per septynis šių metų mėnesius gavo 10,783 mlrd. eurų pajamų – 7,8 proc. (778,5 mln. eurų) daugiau pernai tuo pat laiku.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per du šių metų mėnesius gavo 2,7 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 3,5 proc. (92,7 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, antradienį pranešė Finansų ministerija.
Lietuvoje veikiančių maitinimo įmonių ir restoranų pajamos pernai аugo 1,4 karto iki 1,26 mlrd. eurų. Šis rodiklis buvo 37 proc. didesnis nei priešpandeminiais 2019 metais, skaičiuoja kredito biuras „Creditinfo Lietuva“.
Lietuvoje veikiančios elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos pirmąjį šių metų pusmetį gavo 227 mln. eurų pajamų, arba beveik ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Lietuvos bankas (LB).
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per 7 šių metų mėnesius gavo 10 mlrd. eurų pajamų – 8,5 proc. (787,4 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat metu, skelbia Finansų ministerija.
Praėjusiais metais didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių viešbučių ir restoranų augino pajamas, tačiau pelningai dirbti pavyko ne visiems, rodo Registrų centro analitikų atlikta viešbučių ir restoranų įmonių finansinių ataskaitų analizė.
Du trečdaliai Lietuvos įmonių pernai augino pajamas, didėjo jų pelnai, rodo Registrų centro atlikta įmonių finansinių ataskaitų analizė. Preliminariais duomenimis, bendra visų ataskaitas pateikusių įmonių apyvarta 2021 metais siekė 94 mlrd. eurų ir buvo penktadaliu didesnė nei 2020-aisiais.
„Sodros“ duomenimis, lyginant 2021 ir 2020 m. lapkričio mėnesius, gyventojų, dirbusių visą mėnesį, vidutinės pajamos augo 11,5 proc., o apdraustųjų skaičius padidėjo 31 tūkst. Vidutinės pajamos apdraustųjų, kurie dirbo visą mėnesį, pernai lapkritį siekė 1 588,37 euro ir buvo beveik 164 eurais didesnės nei 2020 m. tuo metu.