- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių viešbučių ir restoranų augino pajamas, tačiau pelningai dirbti pavyko ne visiems, rodo Registrų centro analitikų atlikta viešbučių ir restoranų įmonių finansinių ataskaitų analizė.
Registrų centro duomenimis, 70 proc. šio sektoriaus įmonių pernai, palyginti su 2020 metais, pavyko padidinti pajamas.
Bendra restoranų veiklą deklaruojančių ir finansines ataskaitas Registrų centrui pateikusių įmonių apyvarta 2021 metais siekė beveik 460 mln. eurų ir buvo ketvirtadaliu didesnė nei 2020 metais. Viešbučių apyvarta siekė 120 mln. eurų ir buvo taip pat ketvirtadaliu didesnė.
„2020 metais viešbučių ir restoranų veiklą buvo visiškai suparalyžiavę įvesti karantino ribojimai, gerokai apkarpę lankytojų srautus ir privertę ieškoti veiklos alternatyvų, pavyzdžiui, išpopuliarėjusi maisto į namus ar biurą pristatymo paslauga. Tačiau jau 2021 metų pavasarį ribojimų neliko ir įmonės pradėjo pamažu sugrįžti į įprasta ritmą. Nepaisant to, COVID-19 pandemija nepraėjo be pasekmių – dalis verslo galbūt užsidarė, nemaža dalis įmonių dar ir praėjusiais metais dirbo nuostolingai“, – pranešime sakė Registrų centro Strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas.
Jo teigimu, augusios restoranų ir viešbučių pajamos, didėję pelnai ir mažėję nuostoliai signalizuoja apie šio sektoriaus atsigavimą, kurio rezultatus, tikėtina bus galima pamatyti pasibaigus 2022-iesiems.
2021 metais uždirbo ikimokestinio pelno 54 proc. ataskaitas pateikusių viešbučių, 46 proc. įmonių veikla buvo nuostolinga. Užpernai pelningai ir nuostolingai veikė atitinkamai 44 ir 56 proc. bendrovių.
Pelningai dirbusių viešbučių bendras ikimokestinis pelnas praėjusiais metais siekė 11,5 mln. eurų (2020 metais – 6 mln. eurų). Nuostolingai dirbusių įmonių bendri ikimokestiniai nuostoliai siekė 17 mln. eurų (2020 metais – 22 mln. eurų).
Pernai pelną fiksavo du trečdaliai ataskaitas pateikusių restoranų, kurių bendras ikimokestinis pelnas siekė 34 mln. eurų (2020 metais – 22 mln. eurų), o likusio trečdalio nuostolingai veikusių restoranų bendri ikimokestiniai nuostoliai sudarė 11,5 mln. eurų (2020 metais – 12 mln. eurų).
„Sodros“ duomenimis, vidutinis darbuotojų skaičius augo trečdalyje ataskaitas pateikusių restoranų, taip pat trečdalis jų mažino darbuotojų, o dar trečdalyje įmonių darbuotojų skaičius nepakito. Viešbučiuose darbuotojų padaugėjo tik kas ketvirtoje įmonėje, o 40 proc. jų mažino savo personalą, dar 35 proc. įmonių jis nekito.
Analizė atlikta remiantis bendrovių Registrų centrui iki liepos 22 dienos pateiktomis ataskaitomis. Iš viso analizei pasitelkta apie 840 restoranų ir 175 viešbučių įmonių ataskaitų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...