Medicininės pažymos galiojimas susiejamas su vairuotojo pažymėjimu

Nuo sausio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra susiejamas su medicininės pažymos galiojimu – nustatytu periodiškumu nepasitikrinę sveikatos vairuotojai nebegalės dalyvauti eisme.

Atlikus sveikatos patikrinimą ir gavus pažymą, vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus atstatomas automatiškai.

Sveikatos nespėjusiems pasitikrinti asmenims vairuotojo pažymėjimas bus stabdomas tik tuo laikotarpiu, iki kol bus patikrinta sveikata.

„Regitros“ duomenimis, nuo praeitų metų pabaigos sveikatą pasitikrino beveik 370 tūkst., o to nepadarė 72 tūkst. Lietuvos vairuotojų.

Mažos taršos zonos

Vilniuje ir Panevėžyje įvedama mažos taršos zona.

Mažos taršos zona sostinėje apribota Islandijos, Vilniaus (nuo Islandijos iki Trakų gatvės), taip pat Klaipėdos, Liejyklos (nuo Vilniaus iki Totorių gatvės), Benediktinių gatvėmis (nuo Vilniaus iki Šv. Ignoto gatvės).

Nustatytoje mažos taršos zonoje rinkliavos įvedimas ar kiti apribojimai kol kas nenumatomi.

Panevėžyje mažos taršos zona apimtų Elektros gatvę ir Vasario 16-osios gatvės atkarpą nuo Kranto iki Respublikos gatvių.

Šioje zonoje bus apribotas visų rūšių transporto priemonių, turinčių vidaus degimo variklį, įvažiavimas.

Nustatyti mažos taršos zonas nuo kitų metų sausio savivaldą įpareigoja Alternatyvių degalų įstatymas.

Medikai galės atsisakyti teikti paslaugas

Nuo šių metų tam tikrais atvejais leidžiama medikams atsisakyti teikti paslaugas.

Įtvirtinta, kad tai leidžiama, jeigu paciento veiksmai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kartu dalyvaujančio kito darbuotojo ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei.

Taip pat tokią teisę medikai turi, jeigu pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina mediko garbę ir orumą, tai trukdo jam arba kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai tokį elgesį lemia sveikatos būklė arba kai jam teikiama būtinoji medicinos pagalba.

Didėja rinkliava įvažiuojant į Neringą

Nuo šių metų didėja rinkliavos mokestis įvažiuojant į Neringą – du vasaros mėnesius automobiliams jis kainuos 50 eurų, o kitus mėnesius – dešimt eurų. Anksčiau rudens, žiemos, pavasario laikotarpiais buvo taikomas penkių eurų, o dalį vasaros – 30 eurų tarifas.

Tuo metu didiesiems autobusams rinkliava išauga iki 100 eurų, kai vasaros sezono piko metu siekė 70 eurų.

Rinkliavos dydis didėja ir motociklams, mokestis taip pat bus pradėtas taikyti elektra varomomis transporto priemonėmis. Jis vasaros sezono piko metu – nuo birželio 20 dienos iki rugpjūčio 20 dienos – sieks 25 eurus.

Vietine rinkliava už įvažiavimą į Neringą siekiama reguliuoti transporto srautus ir paskatinti gyventojus rinktis mažiau taršias transporto alternatyvas.

Įstatymas, kurio nebuvo 15 metų

Nuo sausio 1-osios įsigalioja Tautinių mažumų įstatymas. Jame apibrėžiama, kas yra tautinė mažuma, nustatomi jų švietimo, kultūros ir informacijos sklaidos teisiniai pagrindai, sąlygos ir tvarkos.

Tautinių mažumų įstatymo Lietuva neturėjo nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė redakcija. Vėliau sekęs ne vienas bandymas priimti naują tautinių bendrijų teises reglamentuojantį įstatymą buvo nesėkmingas.

Nauja ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka

Pagal naują tvarką, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pradės darbą tarp 7 val. ir 8 val. ryto, paslaugos visa apimtimi bus teikiamos 12 valandų. Jei įstaigoje šeimos gydytojų darbo krūvis mažesnis nei trys etatai ir ji neturi galimybės dirbti 12 val. per dieną, įstaiga likusiam dienos laikui gali sudaryti sutartį su kita savivaldybėje esančia įstaiga.

Įsigaliojus šiems pakeitimams, skubi ambulatorinė pagalba ūmių būklių atveju turi būti suteikta ne vėliau kaip per parą.

Į ūmių būklių sąrašą įtrauktas stiprus skausmas, ilgalaikis karščiavimas, traumos, ūmios alerginės reakcijos, pykinimas ar vėmimas. Vaikams taip pat numatytos būklės, tokios kaip karščiavimas, kai temperatūra siekia daugiau nei 37,8 laipsnio ilgiau nei 24 val., bėrimas, skausmas ar paviršinės žaizdos.

Paslaugos galės būti suteiktos skubiosios pagalbos kabinetuose, o tose savivaldybėse, kur tokie kabinetai nebus įsteigti – priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose.

Įsigalioja apylinkės teismų pertvarka

Nuo trečiadienio įsigalioja ir praėjusių metų vasarą nukelta apylinkės teismų pertvarka.

Pagal apylinkių teismų veiklos teritorijų pakeitimus Lietuvoje vietoj buvusių 43 teismo rūmų lieka 27 rūmai. Bendras apylinkių teismų skaičius lieka tas pats – 12.

Vienus teismo rūmus sudarys du ar daugiau pastatų, esančių skirtingose gyvenamosiose vietovėse. Šiuo metu veikiančių teismų rūmų pastatai atitinkamoje gyvenamojoje vietovėje išliks.

Pasak Nacionalinės teismų administracijos, pokyčiai susiję su apylinkių teismais ir jų rūmų veiklos teritorijomis, teisėjų darbo optimizavimu bei efektyvesniu infrastruktūros valdymu.

Ji teigia, jog bylą inicijuojantį dokumentą – ieškinį, skundą ar pareiškimą – bus galima atnešti į bet kurį savo gyvenamosios teritorijos apylinkės teismo pastatą, tačiau, bylą paskyrus nagrinėti teisėjui, būtina aktyviai sekti bylos eigą ir prireikus kreiptis į bylą nagrinėjančio teisėjo komandą.

Ieškiniai, pareiškimai, kiti bylą inicijuojantys dokumentai, pateikti bet kuriame teismo rūmų pastate, bus perduoti į bylos nagrinėjimo vietą bylą nagrinėjančiam teisėjui.

Tekstilės rūšiavimas

Nuo sausio 1-osios savivaldybės turi sudaryti galimybes visiems gyventojams rūšiuoti tekstilės atliekas.

Tekstilės atliekos turi būti surenkamos į tam skirtas atliekų surinkimo priemones – specialius konteinerius, įrenginius, kitas tam pritaikytas priemones.

Pagal reikalavimus, turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas tekstilės atliekų konteineris 1 tūkst. gyventojų miestų seniūnijose, miesteliuose ir kaimuose. Tankiai apgyvendintose miesto seniūnijose ar miestuose, kuriuose nėra seniūnijų, gali būti įrengtas vienas tekstilės atliekų konteineris 2 tūkst. gyventojų, užtikrinant dažnesnį tekstilės atliekų surinkimą.

Draudimas tarnautojams vykti į Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją

Nuo šių metų įsigalioja draudimas su slapta informacija dirbantiems tarnautojams, šauliams vykti į nedraugiškas užsienio valstybes – Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) skaičiavimu, draudimas palies 56 tūkst. asmenų, turinčių teisę dirbti su įslaptinta informacija.

Pakeitimuose taip pat numatoma, jog į atsargą išėję kariai išlaikytų teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Nemokamas automobilių stovėjimas Klaipėdoje

Siekiant klaipėdiečius paskatinti aktyviau lankytis senamiestyje, nuo sausio 1 dienos kiekvieną dieną nuo 12 val. iki 14 val. atsisakoma automobilių stovėjimo rinkliavos senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje nuo Danės upės iki Liepų ir Naujojo Sodo gatvių.

Anot uostamiesčio mero Arvydo Vaitkaus, tikimasi, kad numatytos dvi nemokamos valandos po vidurdienio paskatins žmones atvykti pietauti į šioje miesto dalyje esančias kavines, aplankyti parduotuves, susitvarkyti reikalus čia įsikūrusiose įstaigose.

Didesnis pagalvės mokestis

Kaune dvigubai didėja už nakvynę apgyvendinimo įstaigose mokamas pagalvės mokestis, jis sieks du eurus. Anksčiau šis tarifas siekė vieną eurą.

Skaičiuojama, kad padidintas tarifas per metus leis papildomai surinkti beveik milijoną eurų pajamų į miesto biudžetą.

Kibernetinės gynybos valdyba

Nuo sausio 1-osios pradeda veikti KAM iniciatyva įsteigta Lietuvos kariuomenės kibernetinės gynybos valdyba.

Naujas Lietuvos kariuomenės junginys planuos ir vykdys kibernetinės erdvės operacijas, taip pat diegs strateginio ir operacinio lygmenų ryšių ir informacines sistemas, užtikrins sąveiką su NATO, krašto apsaugos sistemos ir kitų institucijų bei organizacijų ryšių ir informacinėmis sistemomis.

Nauja tvarka odontologams

Pagal naująją tvarką, nuo sausio 1 dienos Odontologų rūmai vėl licencijuos gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus bei vykdys jų veiklos priežiūrą – rūpinsis jų kvalifikacijos tobulinimu ir profesine praktika pagal atitinkamą profesinę kvalifikaciją.

Odontologų rūmai prisidės prie medicinos normų rengimo, rūpinsis specialistų kompetencijų platformos integracija ir išduos spaudo numerius. Šie pakeitimai palies apie 8 tūkst. šalyje dirbančių gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų.

Visi gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai dėl licencijų išdavimo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir odontologijos ar burnos priežiūros praktikos, dokumentus teikti turės Odontologų rūmams, prisijungus prie narių portalo.

Leidžiama paveldėti medžioklės leidimą

Nuo 2025 metų leidžiama paveldėti medžioklės ploto savininko leidimą.

Įsigaliojantys Medžioklės įstatymo pakeitimai numato, kad mirus leidimą medžioklei turėjusiam asmeniui, šis leidimas galės atitekti tik vienam įpėdiniui pagal visų įpėdinių rašytinį susitarimą.

Asmuo netenka teisės paveldėti leidimą, jei dėl paveldėjimo nesikreiptų per tris mėnesius po medžioklės ploto savininko mirties.

Sveikatos priežiūros paslaugų plėtra

Nuo sausio 1-osios plečiamos krūties vėžio ankstyvos diagnostikos programos amžiaus ribos. Pasitikrinti dėl šios ligos bus kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų amžiaus, kurioms kartą per dvejus metus bus atliekamas mamografinis tyrimas ir jo vertinimas. Iki šiol ši profilaktikos programa buvo skirta moterims nuo 50 iki 69 metų.

Nuo sausio taip pat keičiasi burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka. Nuo šiol gydytojas odontologas arba burnos higienistas kiekvienam pacientui turės atlikti pirminę burnos patikrą ir profilaktiką.

Pastebėjus pakitimus, pacientas bus nukreiptas specializuotai konsultacijai ir išsamesniems tyrimams. Nustačius vėžinį susirgimą, paciento gydymą užtikrins viena iš keturių specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių gydymo įstaigų.

Brangs degalai, alkoholio bei tabako produktai

Nuo sausio 1 d. įsigalioja nauji akcizai alkoholiui, tabako produktams bei degalams. Dėl šių pakeitimų 1 litras benzino gali pabrangti apie 0,06 euro, dyzelino – apie 0,13 euro, tuo metu pusė litro alaus – apie 0,05 euro, toks pats kiekis stipriųjų gėrimų – apie 0,69 euro. Institucija skaičiuoja, kad 20 vnt. cigarečių galimai brangs 0,26 euro, o kaitinamojo tabako ir jam alternatyvūs produktai – 0,24 euro už 20 vnt.

„Pažymime, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys akcizų alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams pakeitimai apims dvi dedamąsias – bazinį didinimą, siekiant užtikrinti nemažėjančią akcizų pajamų dalį bendroje biudžeto pajamų struktūroje, ir papildomą akcizų didinimą Valstybės gynybos fondo įstatymo nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti“, – Eltai pateiktame komentare rašo Finansų ministerija.

„Atkreipiame dėmesį, kad nuo kitų metų akcizai didės ir energiniams produktams, dalis papildomų pajamų iš šio didinimo taip pat bus skirta krašto apsaugos sistemai finansuoti“, – paminima atsakyme.

Finansų ministerija praneša, kad 2025 m. akcizai etilo alkoholiui augs 12,6 proc., tarpiniams daugiau nei 15 proc. stiprumo produktams – 11,1 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – maždaug apie 16,3 proc., alui – 16 proc. Tarpiniams produktams iki 15 proc. stiprumo numatomas akcizų augimas 24,8 proc.

„0,5 litro alaus kitais metais dėl akcizų pakeitimų galėtų pabrangti vidutiniškai apie 0,05 euro, toks pat kiekis vyno daugiau nei 8,5 proc. stiprumo – apie 0,21 euro, o 0,5 litro stipriųjų gėrimų – apie 0,69 euro“, – skaičiuoja ministerija.

Tuo metu, anot institucijos, cigarečių akcizas augs maždaug apie 8,6 proc., cigarams ir cigarilėms – 15,5 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – 9,5 proc., kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams – 12,5 proc., o elektroninių cigarečių skysčiui – 152 proc.

„Skaičiuojama, jog dėl mokestinių veiksnių cigaretės kitąmet galėtų pabrangti vidutiniškai 0,26 euro už 20 vnt., cigarai ir cigarilės – 0,36 euro už 20 g, rūkomasis tabakas – 0,26 euro už 20 g, kaitinamojo tabako ir jam alternatyvūs produktai – 0,24 euro už 20 vnt. Elektroninių cigarečių skysčio kaina galėtų padidėti apie 0,92 euro už 2 ml skysčio“, – komentuoja institucija.

Finansų ministerija pabrėžia, kad kuras brangs dėl įvedamos CO2 dedamosios, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc. Tuo metu, institucijos vertinimu, suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, numatomas akcizų augimas apie 22 proc.

„Skaičiuojama, jog 1 litras benzino kitais metais dėl mokestinių veiksnių galėtų pabrangti apie 0,06 euro, 1 litras dyzelino – apie 0,13 euro, toks pat kiekis žymėto dyzelino žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – apie 0,03 euro, o suskystintų automobilių dujų – apie 0,04 euro“, – komentuoja Finansų ministerija.

Seimas pavasario sesijos metu priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūlyta įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.

Šiuo įstatymu numatyta, kad gynybos poreikiams bus padidinamas pelno mokesčio tarifas, bei numatyta pakelti akcizus alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamąsias visam kurui.

Piniginiai pokyčiai

Nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji minimalios mėnesinės algos (MMA), senatvės pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžiai.

Minimali mėnesinė alga – 1038 eurai, „į rankas“ – 777 eurai

Nuo 2025 m. pradžios MMA didėja iki 1038 eurų, t. y. 12 proc. nuo buvusių 924 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 6,35 euro vietoje praeitais metais nustatyto 5,65 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,70 euro, arba taip pat apie 12 proc.

Šie pokyčiai lemia, kad MMA uždirbančio žmogaus pajamos „į rankas“ auga 68,97 euro ir sieks 777,39 eurus. Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) šiemet liks toks pat kaip 2024 m. – 747 eurai.

Vidutinė senatvės pensija – 673 eurai

Vidutinė senatvės pensija didėja maždaug 73 eurais – nuo 600 eurų iki 673 eurų. Vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą augs 81 euru iki sieks 821 eurą. Bendroji pensijos dalis bendroji pensijos dalis visiems esamiems pensininkams bus padidinta apie 10 proc., o individualioji – 1,4 proc.

Nuo trečiadienio įsigaliojus pakeitimams, vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą – 49,4 proc. 

Ūgtels ir našlių pensijos bazinis dydis bei vienišo asmens išmokos – nuo trečiadienio jos sieks 42,29 euro.

Didėja ir baziniai socialinių išmokų dydžiai

Vyriausybė pirmadienį patvirtino rodiklius, nuo kurių priklausys 2025 metais mokamos socialinės išmokos.

Bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis augs 15 eurų ir kitąmet sieks 70 eurų, šalpos pensijų bazės (ŠPB) kils 51 euru ir sudarys 248 eurus, tikslinių kompensacijų bazė (TKB) didės 43 eurais iki 208 euro, o valstybės remiamos pajamos (VRP) – 45 eurais iki 221 euro.

Priėmus sprendimus dėl rodiklių didinimo, pakils ir nuo jų priklausančių išmokų dydžiai. Pavyzdžiui, vaiko pinigai padidės 26 eurais – iki 122,5 eurų, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančiomis šeimoms skiriama vaiko išmoka paaugs beveik 42 eurais – iki 194,6 eurų.

Parama mokinio reikmėms įsigyti išaugs 30 eurų – iki 140 eurų, laidojimo pašalpa didės 120 eurų ir sieks 560 eurų.

Tam 2025 m. valstybės biudžete numatyta 424,55 mln. eurų papildomų lėšų.

Darbo kodekso pasikeitimai

Nuo Naujųjų įsigalioja Darbo kodekso (DK) pakeitimai, apimantys viršvalandžių apmokėjimo, ilgalaikio darbo išmokos, atostogų dėl vaiko priežiūros reguliavimo tobulinimą bei darbo santykių skaidrumo užtikrinimą, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

Nuo 2025 m. sausio 1 d. bus patikslinta smurto ir priekabiavimo sąvoka – įstatyme apibrėžiama nepriimtino elgesio samprata, taip pat turės būti aiškiau detalizuojama papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarka, siekiant aiškesnio reguliavimo ir mažesnės galimų ginčų rizikos.

Nuo Naujųjų patikslinama ir vaiko priežiūros atostogų trukmė – neperleidžiamų dviejų mėnesių atostogų trukmė numatoma 62 kalendorinės dienos. Taip pat griežčiau reguliuojami viršvalandiniai darbai – nuo sausio 1 d. viršvalandinis darbas bus galimas tik gavus darbuotojo rašytinį sutikimą, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Toliau tobulinant DK taip pat aiškiai įtvirtinta, kad už viršvalandinį darbą darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip 2,5 karto užmokesčio dydžio kompensacija.

Darbdavius palies pokyčiai dėl vadovo įdarbinimo – darbdaviai galės pranešti „Sodrai“ apie vadovo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki numatytos darbo pradžios. Tuo metu atleidžiant darbuotoją dėl darbdavio bankroto, numatoma galimybė darbuotojui gauti ilgalaikio darbo išmoką, atsižvelgiant į nepertraukiamą darbo stažą.

Taip pat, kaip pažymima pranešime, supaprastintas ginčų ir skundų VDI teikimas – nuo Naujųjų darbuotojai galės inspekcijai pateikti prašymą bendrąja tvarka, nepriklausomai nuo darbovietės buvimo vietos.

Brangsta elektra ir dujos

Prasidedant 2025-iesiems, šalyje vidutiniškai 4 proc. brangsta visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ elektros tarifai, taip pat didėja sąskaitos gamtinių dujų daugiausiai suvartojantiems gyventojams.

Dar gruodį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė naujųjų metų pirmojo pusmečio elektros ir dujų tarifus buitiniams vartotojams, kurie galioja nuo sausio 1 iki birželio 30 d.

Nors tarifai dažniausiai perskaičiuojami du kartus per metus, Seimas praėjusią vasarą reguliuotojui leido tai daryti kartą per ketvirtį, priklausomai nuo energijos išteklių kainos rinkoje.

Vidutiniškai apie 70 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį suvartojantiems gyventojams mėnesinės sąskaitos nuo sausio brangsta maždaug puse euro per mėnesį.

Šie vienos laiko zonos „standartinį“ planą turintys gyventojai, nuo 2024-ųjų liepos 1 d. mokėję 19,7 centų už kilovatvalandę (kWh) elektros (su PVM), nuo sausio mokės 4 proc. daugiau – 20,5 centų už kWh.

Dviejų laiko zonų planą turintys gyventojai per mėnesį suvartoja vidutiniškai 34 kWh elektros, jų sąskaitos brangsta virš 20 centų.

Šios zonos „standartinio“ plano dieninė dedamoji sudarys 23,3 centus už kWh arba 3,6 proc. daugiau nei dabar (nuo liepos – 22,5 centus). Plano naktinės dedamosios kaina sieks 13,9 centų už kWh ir bus 4,5 proc. didesnė (dabar – 13,3 centų).

Pristatydamas naujuosius tarifus VERT vadovas Renatas Pocius teigė, kad visuomeninis tiekimas brangsta prognozuojant didesnę „Ignitis“ elektros įsigijimo kainą rinkoje.

Visuomeninė kaina aktuali trečiojo liberalizavimo etape esantiems vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo ar nusprendė likti prie visuomeninio tiekimo. Šie gyventojai per metus suvartoja iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros.

Nors naujoji valdančioji dauguma bei energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ketina leisti į visuomeninį tiekimą sugrįžti smulkiems ir pažeidžiamiems vartotojams, kol kas planuojama, kad visuomeninės tiekimo kainos nebegalios nuo 2026 m. sausio 1 d.

Šiuo metu trečiajam etapui priklauso apie 400 tūkst. vartotojų.

Tiesa, kaip sakė R. Pocius, nepriklausomų tiekėjų kainoms pokyčiai įtakos neturės, nes jiems yra taikomas atskiras reguliavimas.

Auga dalis sąskaitų už gamtines dujas

Didinant pastovųjį tarifą, kartu beveik 6 proc. mažėja gamtinių dujų sąskaitos pirmajai vartotojų grupei. Jai priklauso gyventojai, buityje dujų sunaudojantys mažiausiai: iki 300 kubinių metrų dujų per metus, dažniausiai šildydamiesi valgį.

Šiems vartotojams abonentinis mokestis didinamas nuo 0,56 iki 0,99 euro per mėnesį, tačiau kaina už kubinį metrą gamtinių dujų mažėja nuo 1,05 iki 0,99 euro.

Kaip sakė VERT pirmininkas, nauja kainodara siekiama objektyvesnių kainų, nes pastoviojoje dalyje nėra įskaičiuoti Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) valdomos infrastruktūros kaštai.

„Tokios kainodaros pokytis yra tas, kad šiai dienai turime apie 45 tūkst. gamtinių dujų vartotojų pirmoje grupėje, kurie apskritai nevartoja gamtinių dujų, nors yra prisijungę prie gamtinių dujų tinklų. (...) Numatoma 25 proc. skirstymo kaštų įvertinti į pastovią kainos dalį, kas leistų (...) solidariai prisidėti prie šito mokesčio“, – pristatydamas pokyčius teigė VERT vadovas.

Tuo metu antrai ir trečiai grupei priklausančių gamtinių dujų vartotojų sąskaitos šiek tiek brangsta.

Antrajai grupei priklauso tie gyventojai, kurie dujomis šildosi namus ir jų sunaudoja daugiau nei 300 kubinių metrų, trečiajai – per metus suvartojantys daugiau nei 20 tūkst. kubinių metrų dujų.

Antrajai grupei priklausantiems vartotojams kintamoji dujų kainos dalis, prognozuojant gamtinių dujų kainos augimą pasaulinėse rinkose, didės 17 proc. nuo 0,59 iki 0,69 euro už kubinį metrą dujų.

Trečiajai grupei priklausantys gyventojai, kurie suvartoja daugiau nei 20 tūkst. kubinių metrų dujų per metus, taip pat mokės daugiau – kintamas tarifas kyla nuo 0,55 iki 0,65 euro už kubinį metrą dujų (didėja virš 18 proc.)

Antros ir trečios grupės vartotojai toliau mokės 3,99 euro pastovų tarifą.