- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo prieš taršos leidimo išdavimą visais atvejais atlikti neplaninius aplinkosauginius patikrinimus, kad būtų tinkamai įvertinta, ar situacija atitinka dokumentuose pateiktus duomenis.
STT nuomone, galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina, kad leidimus išduodanti Aplinkos apsaugos agentūra būtų laiku informuojama apie ūkinės veikos vykdytojo planuojamus įrenginio ar veikimo pakeitimus bei išplėtimą, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai. Taip pat sudaro galimybes gana ilgą laiką tęsti teršiančią aplinkos orą, žemę, vandenį ir keliančią tiesioginę grėsmę gyvūnams ir žmonėms veiklą.
Atsižvelgdama į srities visuomeninę reikšmę ir taršos atvejį Klaipėdoje STT antikorupciniu požiūriu įvertino taršos leidimų ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų išdavimą, keitimą, naikinimą bei leidimų sąlygų laikymosi kontrolę. Nustatyta, kad neužtikrinamas paraiškų derinimas su atsakingomis institucijomis, terminas, per kurį turi būti susipažinta su paraiškos dokumentais yra per trumpas, o prieš taršos leidimo išdavimą ne visada atliekami patikrinimai.
Nustatyta, kad tinkamai neužtikrinamas paraiškų dėl taršos leidimo išdavimo ar keitimo derinimas ne tik su atsakingomis institucijomis ir savivaldybe, kurios teritorijoje numatoma ūkinė veikla, bet ir su visuomene.
Nuostatos, leidžiančios priimti sprendimą negavus atsakymo ar pastabų iš Aplinkos apsaugos departamento, vertinamos kaip ydingos, nes sudaro galimybę išduoti taršos ar TIPK leidimus tinkamai neįvertinus galimos taršos apimties. Taip pat, atsižvelgiant į paraiškoje pateikiamų duomenų kiekį ir sudėtingumą, manoma, kad terminas susipažinti su jais yra per trumpas.
Teisės aktuose numatyti tam tikri apribojimai leidimą išduodančiai ir / ar derinančiai institucijai teikti pastabas dėl paraiškos tikslinimo – pavyzdžiui, nagrinėjant patikslintą paraišką negali būti teikiamos pastabos dėl paraiškos atitikimo teisės aktų reikalavimams ar reikalaujama informacijos ir duomenų, kurių derinanti institucija nenurodė ar neprašė nagrinėdama pirminę paraišką.
Pastabų dėl taršos leidimų ir TIPK leidimų išdavimo bei jų sąlygų laikymosi kontrolę reglamentuojančių teisės aktų STT yra pateikusi dar 2016 m., atlikusi korupcijos rizikos analizę Aplinkos apsaugos agentūros veiklos srityse, tačiau į jas iki šiol nebuvo atsižvelgta, tad jos išlieka aktualios ir šiandien. Tuomet nustatyta, kad išduodant taršos ar TIPK leidimus neužtikrintas derinimo dokumentų tinkamas viešinimas, kai kurios procedūros nepakankamai aiškiai reglamentuotos, nedetalizuoti pažeidimo vertinimo kriterijai, nepakankami Aplinkos apsaugos agentūros kaip vienos iš kontroliuojančių institucijų įgaliojimai ir kt.
Aplinkos ministerija per 2 mėnesius turėtų informuoti STT, kaip atsižvelgta į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...