- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pristatydamas savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) veiklos rezultatus, Valdymo koordinavimo centro (VKC) projektų vadovas Jokūbas Niedvaras teigė, kad 2019 metais vyko aktyvus Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) standartų diegimas SVĮ sektoriuje. Visgi ekspertas priduria, kad dėl administracinių sąnaudų ir darbo užmokesčio pokyčių gana smarkiai krito SVĮ grąžos ir pelningumo rodikliai.
„2019 metai buvo pakankamai aktyvūs savivaldysenos srityje, vyko nemažai pokyčių. Vienas jų – VVĮ valdysenos standartų diegimas SVĮ. Principas labai panašus, (diegiami – ELTA) kolegialūs organai (...), strateginio planavimo principai ir skaidrumas. Tai turbūt vienas iš stipresnių pokyčių“, – teigė J. Niedvaras.
Pasak eksperto, 59 savivaldybėse veikia 247 SVĮ. Pagrindiniai sektoriai, kuriuose veikia šios įmonės, – vandentvarka (20 proc.), šilumos tinklai (17 proc.) ir viešasis transportas (11 proc.).
2019 metasi SVĮ turto vertė išaugo 5,3 proc. ir pasiekė 3,2 mlrd. eurų. Intensyviausios investicijos buvo viešojo transporto sektoriuje.
„Pati (turto – ELTA) vertė per pastaruosius keletą metų pakankamai žymiai auga, šiais metais ji išaugo apie 5 proc. Didžiausią indėlį atnešė į viešąjį transportą telkiamos investicijos. (Šio sektoriaus turto dalis – ELTA) išaugo apie 30 proc. per metus. Taip pat žymų augimą turėjo ir vandentvarka, kur matyti maždaug 50 mln. eurų poveikis“, – sakė J. Niedvaras.
J. Niedvaras pažymėjo, kad per 2019 metus išaugo ir SVĮ vidaus sandorių vertė, kuri siekia apie 1 mlrd. eurų.
Tiek grąžos, tiek pelningumo rodikliai 2019 metais smuko gana stipriai.
„Matyti auganti vidaus sandorio vertė. Svarbus akcentas yra ne tai, kad auga pats sudaromų sandorių skaičius su SVĮ, bet jų vertė. (...) Mūsų skaičiavimais, šiuo metu vidaus sandorių vertė siekia apie 1 mlrd. eurų. Šitoje srityje labiausiai išsiskiria Kauno miesto savivaldybė“, – sakė J. Niedvaras.
Bendras SVĮ turtas šiuo metu sudaro apie 3,2 mlrd. eurų, o pusė šio turto yra koncentruota vandentvarkos sektoriuje. Net 90 proc. turto yra ilgalaikis.
Visgi J. Niedvaras teigė, kad 2019 metais pastebėtas SVĮ grąžos ir pelningumo rodiklių smukimas. Pasak jo, šiam procesui lemiamą įtaką padarė administracinių sąnaudų ir darbo užmokesčio pokyčiai.
„Tiek grąžos, tiek pelningumo rodikliai 2019 metais smuko gana stipriai. (...) Tai daugiausia nulėmė bendrų administracinių sąnaudų ir darbo užmokesčio pokytis. Tiek 2018 metais, tiek 2019 metais matėme augantį darbo užmokestį visuose sektoriuose“, – pažymėjo J. Niedvaras, pridurdamas, kad pelningumo rodikliai krinta pastaruosius ketverius metus.
Per metus SVĮ pardavimo pajamos smuko apie 2 proc., jos krito visose didžiausiose savivaldybėse. Nuosavo kapitalo grąža krito beveik dvigubai. Grynasis pelnas smuko 40 proc., o tai sudaro 18 mln. eurų. Grąža savivaldybėms sumažėjo 64 proc.
Dividendus 2019 metais mokėjo penktadalis pelningai veikusių SVĮ – 34 iš 157 įmonių. Tokį pokytį lėmė mažesnis SVĮ pelningumas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Keturių šalių energetikos ministrai Rygoje aptars artėjantį sinchronizavimą su Europa
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį Rygoje su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis aptars vasario pradžioje įvyksiantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų sinchronizavimą su Vakarų Europos elektros tinklais ir...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...
-
Prezidentas siūlys didinti LB pelno įmoką: svarbiausia sukurti papildomą finansavimo šaltinį
Šalies vadovas Gitanas Nausėda rengiasi Seimui teikti įstatymo pataisas, kurios padidintų Lietuvos banko pelno įmoką valstybės biudžetui, siekiant labiau finansuoti krašto apsaugą, sako jo patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...