- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 7 proc., o per pensijų kaupimo laiką nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 64 procentus.
„Luminor investicijų valdymo“ portfelio valdytojas Justas Daujotas sako, jog pirmojo ketvirčio rezultatas pralenkė net kai kurių gerą grąžą davusių ankstesnių metų sausio–kovo rodiklius.
„Nuo pat gyvenimo ciklo sistemos pradžios ta sukaupta vidutinė grąža yra 64 proc., o pirmasis metų ketvirtis tikrai išsiskyrė ir lenkia net kai kurių metų, kurie buvo itin pozityvūs, grąžą ir tas skaičius siekia 7 proc.“, – pirmadienį Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) spaudos konferencijoje sakė J. Daujotas.
Pasak jo, nuo 2004 metų 5,6 mlrd. eurų įmokų pervedę žmonės uždirbo 2,8 mlrd. eurų.
Pirmąjį ketvirtį didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai – 1996–2002 metais gimusiųjų grupė uždirbo 9 proc. grąžą, 1989–1995 ir 1982–1988 metais – 8,6 proc., 1975–1981 metais – 8,5 proc.
Anot J. Daujoto, trečiosios pakopos pensijų fondų grąža pirmąjį ketvirtį siekė 6,7 procento.
„Jei pažiūrėtume į trečiosios pakopos grąžą, tai ji šiek tiek mažesnė, – 6,7 proc. – dėl didesnės mišrių fondų dalies, tačiau akcijų fondai taip pat generavo arti 9 proc., subalansuoti fondai iki 5 proc., į obligacijas ir kitus saugesnius aktyvus investuojantys fondai generavo kiek daugiau nei procentą grąžos“, – teigė J. Daujotas.
Rezultatai išties puikūs ir viršija net ir solidžių visų metų rezultatus jau po pirmo ketvirčio.
„Rezultatai išties puikūs ir viršija net ir solidžių visų metų rezultatus jau po pirmo ketvirčio“, – pridūrė jis.
J. Daujoto teigimu, gerus rezultatus lėmė auganti globali ekonomika, sumažėję investuotojų lūkesčiai dėl monetarinės politikos pokyčių ir geopolitinė įtaka žaliavų kainoms.
„Prie istoriškai gero ketvirčio rezultatų labai stipriai prisidėjo atspari ekonomika. Ir čia vėlgi mes matėme praėjusių metų tendencijų tąsą, tai yra, jog ekonomikos augimo duomenys atrodė ypatingai gerai, darbo rinka toliau išliko stipri, aukštas produktyvumas. Galbūt viena iš naujesnių tendencijų, jog pramonės sektorius pagaliau rodė ekspansiją (plėtrą – BNS), ypač JAV rinkoje“, – pabrėžė J. Daujotas.
„Vienas iš naujesnių faktorių, tai buvo žaliavų kainų augimas, kurį sąlygojo geopolitiniai įvykiai, tai konkrečiai nafta, auksas, taip pat minkštosios žaliavos. Tikrai rodė kainų augimą, tarp 6–9 proc.“, – pridūrė jis.
Vis dėlto pirmąjį ketvirtį į obligacijas investavusieji uždirbo mažesnę grąžą. Viso pasaulio vidutinė obligacijų grąža siekė minus 1 proc., Europos Vyriausybių obligacijos – minus 0,61 proc., Europos įmonių obligacijos – plius 0,47 proc., Europos aukšto pajamingumo obligacijos – 1,8 proc.
Anot J. Daujoto, neigiamą įtaką obligacijų grąžai turėjo palūkanų normų perkainavimas ir auganti pasiūla.
„Obligacijų grąžos tikrai buvo kuklesnės ir pagrindinis faktorius buvo pasikeitę investuotojų lūkesčiai dėl centrinių bankų politikos. Tiesa, verta paminėti, kad obligacijų paklausa, tai yra bendras skolos kiekis reikšmingai augo“, – aiškino jis.
J. Daujotas teigė, kad šių metų pirmojo ketvirčio akcijų rinkų grąža – viena geriausių istorijoje, todėl galima spėti, jog šie metai pensijų fondams bus geri.
„Spėlioti sunku, nes šis, pirmasis ketvirtis, yra geriausias akcijų rinkoms per paskutinę modernią istoriją (...), 14-as geriausias per paskutinį šimtmetį. Ir jei pažiūrėtume į 15 atvejų, kai per pirmąjį ketvirtį akcijų rinkų grąža viršijo 10 procentų, likę trys ketvirčiai fiksavo vidutiniškai 7,6 proc. grąžą. (...) Solidus pirmasis ketvirtis nulemdavo teigiamą ir likusių metų grąžą, tiesa, kiek mažesnę“, – sakė J. Daujotas.
„Tai tikėtina, kad tęsime tą gražų pasirodymą pirmame metų ketvirtyje“, – prognozavo jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?6
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP18
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...