- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas.
Tai patvirtina bendrovių įsipareigojimus finansuoti ir įgyvendinti jungties projektą, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
Maksimalus numatytas projekto biudžetas Lietuvoje sieks 220 mln. eurų, iš kurių 147,2 mln. eurų – Europos Sąjungos parama. Tuo metu Lenkijoje investicijos turėtų siekti apie 703 mln. eurų, iš kurių apie 368 mln. eurų – ES parama.
„Įsigaliojus PSE investiciniam sprendimui turime tvirtą įsipareigojimą iš abiejų šalių dėl šio viso regiono energetiniam saugumui svarbaus projekto įgyvendinimo. „Harmony Link“ yra strateginis Lietuvos projektas, ši jungtis užtikrins pajėgumus komercinei elektros prekybai po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais“, – pranešime teigė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Rugsėjį „Litgrid“ akcininkai apsisprendė dėl „Harmony Link“ statybos ne jūra, o sausuma, taip pat pritarė finansiniam investiciniam sprendimui, kuriuo Lietuva ir Lenkija patvirtino savo įsipareigojimus finansuoti ir įgyvendinti jungties projektą.
Lietuvoje dalį jungties turėtų sudaryti oro linija bei požeminis kabelis. Tiesiant jungtį taip pat planuojama panaudoti geležinkelį „Rail Baltica“ ir automagistralę „Via Baltica“ tarp Lenkijos ir Lietuvos.
„Litgrid“ gruodžio pradžioje paskelbė 220 kV elektros linijos iki sienos su Lenkija bei transformatorių pastotės projektavimo konkursą. Lygiagrečiai vyksta ir „Harmony Link“ teritorijų planavimo bei poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
„Harmony Link“ suteiktas ypatingos valstybinės svarbos projekto statusas. „Litgrid“ skelbė, kad projektas Lietuvoje turėtų būti įgyvendintas iki 2031 metų birželio pabaigos.
Spartesnis projekto įgyvendinimas buvo vienas iš prezidento Gitano Nausėdos lūkesčių būsimam energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui.
„Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau pateiktiems rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą1
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP1
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai5
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...
-
„Litgrid“: elektra per savaitę pigo 59 proc.
Vyraujant vėjuotiems ir šiltiems orams, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę smuko 59 proc. iki 56 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. ...
-
Dėl antrojo jūros vėjo parko aukciono – perspėjimas: mes priiminėjame žalingą sprendimą2
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pirmadienį jau antrą kartą nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso – svarstymą nuspręsta atidėti sausio 14 dienai. ...
-
Vilnius traukia investuotojus: kaip suderinti plėtrą ir mažinti biurokratiją?1
Vilnius – sparčiausiai augantis Baltijos regiono miestas, kuriame pernai buvo išduota daugiausia, net 12 proc., visų statybos leidimų, kai tuo tarpu Kaune – 7 proc., Klaipėdoje – 2 proc. Visuomenėje vyksta diskusijos, kad Vilniuje...