- Dominykas Datkūnas (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad „Rail Baltica“ projekto strigimas ir ženklus pabrangimas nemaža dalimi susijęs su kitų Baltijos šalių sprendimu pirmiausia investuoti ne į geležinkelio vėžę, bet į stotis. Pasak jo, jei pradžioje projekto įgyvendinimas strigo dėl nesusikalbėjimo su Europos Komisija, šiandien jis stringa ir dėl netinkamų kitų Baltijos šalių priimtų sprendimų.
„Dar būnant ministru pirmininku tie patys klausimai buvo aktyviai sprendžiami su kolegomis Baltijos valstybėse dėl šito projekto strigimo“, – trečiadienį laidoje „Delfi interviu“ kalbėjo S. Skvernelis.
„Tie nesutarimai, kurie buvo tokio techninio pobūdžio, jie peraugo į tai, kad projektas strigo 4 metus. Ne tik strigo, bet ir pabrango iki 4 kartų. Kai kurie mūsų partneriai neinvestavo nieko į vežę, bet statė stotis. (...) Lietuva investicijas daro į vėžę, ten kur ir turi būti, mūsų partneriai, deja, užstrigo infrastruktūriniuose projektuose su stotimis“, – paaiškino jis.
Seimo pirmininkas teigė, kad šį klausimą jis jau iškėlė aukščiausiems Latvijos pareigūnams ir „Rail Balticos“ projekto eigą pavadino vienu iš naujai Vyriausybei tenkančių tarptautinių iššūkių.
„Latvijoje teko tuo pačiu klausimu diskutuoti ir su parlamento pirmininke, ir su Vyriausybės vadove, ir su prezidentu. Matyt, čia mūsų naujai Vyriausybei vienas tokių tarptautinių iššūkių bus šio projekto rizikų suvaldymas ir jo tolesnis įgyvendinimas“, – teigė jis.
ELTA primena, jog šių metų birželio 13 d. 34 deputatų pasiūlymu Latvijos Saeima nusprendė sudaryti parlamentinę komisiją „Rail Baltica“ projekto realizavimo klaidoms tirti. Komisijos darbui skirti šeši mėnesiai.
Taip pat buvo pranešta, jog Baltijos šalių audito institucijos, išanalizavusios „Rail Baltica“ projekto situaciją, konstatavo, kad šiuo metu nėra aiškumo dėl geležinkelio magistralės eksploatavimo ir valdymo modelio.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...