Rugsėjį vykusi ir Tartu, Rygą ir Kauno miestą sujungusi programa „Bus Baltica“ subūrė KTU, RTU ir Tartu universiteto studentus, kurie ieškojo sprendinių regioniniam mobilumui, miestų plėtrai ir projektui „Rail Baltica“.
Europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, sujungdama Baltijos šalis su Europa ir taip užbaigdama trūkstamą jungtį, atskleis augančio miesto vertes verslui ir keliautojams, sako „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.
Gerinant tarptautinį susisiekimą geležinkeliais Europoje, iki 2030 metų planuojama įdiegti bendrą žemyno geležinkelių sistemą, kuri apjungtų traukinių tvarkaraščius, bilietų pardavimą ir klientų aptarnavimą.
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad europinės geležinkelių vėžės „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos būtų įrengtos naujos stotys ir stotelės su inžinerine infrastruktūra.
Antradienį Kauno geležinkelio stotyje vyko pirmojo „Rail Baltica“ informacijos centro Lietuvoje atidarymas. Susisiekimo viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, infocentras mėgins atsakyti į žmonėms rūpimus klausimus, laukiant „Rail Baltica“ projekto pabaigos.
Pabrangusio ir vėluojančio europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projekto klausimą reikėtų spręsti kartu su Europos Sąjunga (ES), sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Tiek per Lietuvą, tiek per Latviją planuojamas tiesti europinis geležinkelis („Rail Baltica“) svarbiausiu tikslu jau iškelia ne jungtis su jūrų uostais, o karinį mobilumą.
Tiesiant europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“ jos atkarpoje nuo Kauno iki Latvijos sienos galėtų atsirasti papildomos regioninės stotys ir stotelės.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai turės apsispręsti dėl jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybos ne jūra, o sausuma.
Premjerė Ingrida Šimonytė su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu antradienį aptars europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projekto eigą, vėluojančius darbus.