- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko (LB) atstovui pareiškus, kad elektroninių pinigų įstaiga „Paysera“ veikė netinkamai, kai milijonus „BaltCap“ fondo lėšų pralošęs Šarūnas Stepukonis atliko pervedimus per savo „Payseros“ sąskaitą, įmonės vadovas Marius Plančiūnas sako, kad tą patį galima pasakyti ir apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT).
Š. Stepukonio sąskaitos „Payseroje“ analizę atlikusio LB atstovas Vaidas Cibas pirmadienį teigė, kad „Paysera“ turi netinkamą požiūrį ir atlieka netinkamus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiksmus.
„Absoliučiai visi dokumentai, kurių mes prašėme (iš Š. Stepukonio – BNS), nes mes stabdėme labai daug pervedimų ir pastoviai juos tikrinome, jie buvo tvarkingi, absoliučiai legalūs ir viskas su jais buvo gerai. Ir tik dėl to, kad visuma veiklos, jau retrospektyviai analizuojant po keleto metų pradėjo kelti įtarimų, mes tai perdavėme FNTT“, – pirmadienį BNS sakė M. Plančiūnas.
„Jie (FNTT – BNS) įvertinę visą veiklą pasakė, kad viskas tvarkoje. Dabar sakyti, kad „Paysera“ turi kažkokius netobulus procesus, kai prie tos pačios tyrimo išvados priėjo FNTT, iš esmės reiškia sakyti, kad ir FNTT turi tas pačias problemas“, – kalbėjo „Payseros“ vadovas.
M. Plančiūnas teigė, kad po FNTT išaiškinimo apie esą pagrįstą Š. Stepukonio lėšų kilmę jo „Paysera“ sąskaitoje „nebuvo pokyčių, viskas buvo tas pats“, o dalis lėšų ir toliau keliavo į lošimų bendroves.
„Finansų įstaiga turi ribotus išteklius, kiek jie gali paranojiškai sėdėti ir tyrinėti kiekvieną. (...) Jeigu tu gavai atsakymą, kad žmogus yra turtingas, jis yra sumokėjęs mokesčius, pateikęs deklaracijas ir čia jam iš viso yra ne pinigai, ir yra tvarkoje, kad jis, tai matosi pervedimuose, siunčia pinigus į kazino, tu dar kartą dėl to paties nesikreipsi“, – teigė „Payseros“ vadovas.
„Visi pervedimai (po FNTT išaiškinimo – BNS) buvo maždaug į tas pačias vietas, dokumentiškai pagrįsti, jie buvo stabdomi, vėl mums atsiųsdavo visus dokumentus su parašais, nieko nebuvo tokio“, – pridūrė jis.
M. Plančiūnas kartojo, kad „Paysera“ 2022 metais FNTT pateikė informaciją apie visas Š. Stepukonio operacijas naudojantis sąskaita įstaigoje. Jo teigimu, tai padaryta kartu teisėsaugai perduodant informaciją apie konkrečią įtartiną finansinę operaciją iš Lenkijos įmonės, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą 2022 metų kovą buvo pervesta 3,9 mln. eurų.
„2022 metais FNTT buvo gavusi ne konkretų pervedimą, ne kažkokią konkrečią transakciją. Jiems buvo persiųsta absoliučiai visa kliento veikla – tai yra visi pervedimai, visos sumos, visi dokumentai, kurie buvo prašyti. Tiek „Paysera“, tiek pati FNTT vertino kliento veiklos daug metų visą visumą“, – BNS pirmadienį sakė M. Plančiūnas.
„Jeigu 2022 metais jie (FNTT – BNS) pasakė, kad viskas yra tvarkoje, dabar kapstytis ir sakyti, kad „Paysera“ iki 2022 metų kažko nepadarė, yra ne tik kvaila, bet ir šiek tiek neetiška“, – kalbėjo „Payseros“ vadovas.
Jo teigimu, Š. Stepukonio veikla naudojantis „Payseros“ sąskaita, apie kurią 2022 metais buvo pranešta FNTT, galėjo apimti kelerius metus.
M. Plančiūnas anksčiau teigė, kad įstaiga į FNTT dėl įtarimų sukėlusių Š. Stepukonio pinigų kilmės kreipėsi ne kartą, tačiau institucija nurodė, kad jų kilmė pagrįsta.
LB „Payseros“ informacijos apie Š. Stepukonio sąskaitas paprašė vasarį, analizės išvados buvo pateiktos FNTT ir „Payserai“.
Sistemos suveikė taip, kad FNTT informaciją gavo, patikrino, visi atlikome savo darbą ir pamatėme, kad dokumentai yra pagrįsti.
M. Plančiūnas LB analizę pavadino patariamąja ir teigė, kad centriniam bankui buvo pateikta tokia pat informacija, kaip ir FNTT. Anot jo, LB išvadose nurodė, kad įstaigos sistemos dėl Š. Stepukonio galėjo suveikti anksčiau ir būti efektyvesnės.
„Sistemos suveikė taip, kad FNTT informaciją gavo, patikrino, visi atlikome savo darbą ir pamatėme, kad dokumentai yra pagrįsti“, – kalbėjo „Payseros“ vadovas.
Jis mano, kad pagrindinė tokios situacijos priežastis yra pačioje bendrovėje „BaltCap“: „Buvo elementarus lėšų grobstymas ir vidinė įmonės vagystė su visais tai pagrindžiančiais dokumentais, (atliekamas – BNS) labai protingo žmogaus“.
Didžiąją dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis, pasak prokurorų, pralošė lošimų bendrovėse „Olympic Casino Group Baltija“ bei Estijos „OB Holding 1“ lošdamas per „Payseros“ sąskaitas.
Vasario pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūra atnaujinto tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, kuris susijęs su įtartina finansine operacija už neva akcijų pardavimą iš Lenkijos įmonės, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą 2022 metų kovą buvo pervesta 3,9 mln. eurų.
„Paysera“ apie šią operaciją buvo informavusi teisėsaugą, tačiau įvertinus šiuos duomenis ir konstatavus, kad pavedimas buvo teisėtas, ikiteisminį tyrimą 2022 metais buvo nutarta nutraukti.
V. Cibas pirmadienį sakė, kad Lietuvos bankas nemato ir nekontroliuoja viso pinigų srauto, einančio per finansų sistemą, už tai atsakingos finansų įstaigos.
Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. „BaltCap“ atstovai sako, jog iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.7
Kandidatai į prezidentus Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė susiginčijo dėl vykdytos pensijų mažinimo politikos 2009 m. krizės metu. ...
-
„S&P Global Ratings“ patvirtino „Akropolis Group“ turėtą kredito reitingą
Tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ trečius metus iš eilės patvirtino prekybos ir pramogų centrus valdančios bendrovės „Akropolis Group“ turėtą BB+ kredito reitingą su stabilia perspektyva. ...
-
I. Šimonytė Vyriausybės išvadą dėl G. Nausėdos siūlytų viešojo transporto lengvatų žada kitą savaitę
Prezidentui Gitanui Nausėdai teigiant, kad jis jau metus laiko nesulaukia vertinimo iš Ministrų kabineto dėl savo siūlomų viešojo keleivinio transporto lengvatų, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, jog Vyriausybė išvadą pa...
-
Automechanikos mokykla Vilniuje atidarė atnaujintą mokymo centrą1
Šią savaitę Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla (VAVM) atidarė atnaujintą sektorinį praktinio mokymo centrą, kuriame bus engiami būsimi automechanikai, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM)...
-
Degalai šią savaitę pigo Lietuvoje ir Latvijoje
Mažmeninės degalų kainos per pastarąją savaitę Lietuvoje ir Latvijoje kiek sumažėjo, o Estijoje – beveik nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle....
-
D. Matukienė: smulkiojo verslo nuomonės dėl lėšų gynybai niekas neklausė
Smulkiojo verslo nuomonės dėl papildomo krašto gynybos finansavimo neklausė nei valdžia, nei stambusis verslas, sako Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. ...
-
M. Navickienė: bus peržiūrima pensijų apskaičiavimo formulė32
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė žada peržiūrėti pensijų apskaičiavimo formulę. Pasak Monikos Navickienės, tam jau artimiausiu metu ketinama suburti ekspertų, politikų ir specialistų darbo grupę. ...
-
Turto ir paskolų dalybos susaisto labiau nei santuoka
Advokatas Dainius Židanavičius pakomentavo, kaip dalijamas turtas ir paskolos skyrybų metu. ...
-
L. Kasčiūnas: dalis Lietuvos dronų gamintojų atsisakys kiniškų komponentų dar šią vasarą8
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog dalis Lietuvos gynybos pramonės įmonių, kuriančių dronų sistemas, kelių mėnesių bėgyje ketina visiškai atsisakyti Kinijoje gaminamų komponentų. Politiko teigimu, tai leis geroka...
-
Apklausa: užtikrintai dėl savo senatvės jaučiasi ketvirtadalis gyventojų2
Ramūs dėl savo finansinės padėties išėjus į pensiją jaučiasi ketvirtadalis darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, o jų nuomonė nepakito nuo 2019 metų, rodo bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta apklausa. ...