- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
-
G. Nausėda ir I. Šimonytė susiginčijo dėl pensijų mažinimo 2009 m.
Kandidatai į prezidentus Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė susiginčijo dėl vykdytos pensijų mažinimo politikos 2009 m. krizės metu.
Šalies vadovas tikino, kad tuomet Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės vykdyta prociklinė politika lėmė „katastrofinius“ padarinius šalies ekonomikai, tuo metu premjerė aiškino priemonių būtinumą dėl 2008 m. prieš rinkimus pakeltų pensijų.
Ginčas įsiplieskė tuomet, kai debatuose abiejų minėtų politikų buvo paklausta, prie kurio premjero pensijos šalyje kilo labiausiai, o šalies vadovas įvardijo savo pavardę.
„Labiausiai pensijos kilo prie prezidento Nausėdos. (...) Pensijų indeksavimo sistema buvo sugalvota dar 2019 m. ir pirmą kartą mes ją įgyvendinome su Sauliaus Skvernelio Vyriausybe. Šios Vyriausybės garbei turiu pasakyti, kad ši sistema liko egzistuoti ir toliau pensijos auga sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis“, – TV3 surengtuose kandidatų į šalies vadovo postą debatuose teigė G. Nausėda.
I. Šimonytė sutiko, kad pensijos augs nepriklausomai nuo to, kas bus premjeru, tačiau jai keistai nuskambėjo prezidento replika dėl dabartinės Vyriausybės.
„Visiškai sutinku, kad pensijos auga bei augs ir toliau, nepriklausomai nuo to, kas bus ministras pirmininkas ar prezidentas, bet keistai nuskambėjo pasakymas, kad ir prie šitos Vyriausybės toliau tas vyksta, tarsi jūs tikėjotės iš manęs ko nors kito“, – sakė premjerė.
G. Nausėda aiškino, kad tikėjimas gali būti pagrįstas „empirine 2009-ųjų metų patirtimi“.
„Kartais tikėjimas pagrįstas empirine patirtimi, jeigu prisimintume 2009-uosius metus, situacija buvo kiek kitokia“, – tikino jis.
Vyriausybės vadovė ragino atsiminti, kokia buvo šalies ekonominė situacija prieš 15 metų, o prezidentą sulygino su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu Ramūnu Karbauskiu.
„Bet jūs gal atsimenate kokia situacija 2009-ais metais buvo iš esmės? (...) Lyginti 2009-uosius metus, kada ekonomika nukrito nuo skardžio ir pajamos biudžeto susitraukė 30 proc. su situacija, kada pajamos auga 20 proc., man atrodo, yra nekorektiška. (...) Tampate truputį kaip Ramūnas Karbauskis, kuris gąsdino rinkėjus, kad išrinkus Šimonytę sumažės pensijos. Kaip matote, atsitiko visiškai priešingai“, – pažymėjo ji.
Vis tik šalies vadovas pažymėjo, kad 2009 m. šalies ekonominių rodiklių itin spartų kritimą lėmė vykdyta prociklinė politika.
„Pajamos dramatiškai krito ir BVP 15 proc., bet sakykite, jos krito, nes norėjo nukristi, ar joms būtų padėta šitaip smarkiai nukristi? Kalbėkime ir apie tai, kokia ekonominė politika tuo metu buvo vykdoma ir kodėl ji lėmė tokį katastrofišką, didžiausią Europoje BVP kritimą Lietuvoje, išskyrus Latviją. Ir kodėl Lietuva 2020 m. per patį pandemijos įkarštį sugebėjo išlikti su 0 proc.?“ – klausė G. Nausėda.
„Taip atsitiko todėl, kad 2009-ais metais jūs įvedėte prociklinę politiką, kai smuko ekonomika kėlėte mokesčius ir mažinote išlaidas, 2020-ais metais buvo didinamos išlaidos ir mažinami mokesčiai, kad verslas galėtų išgyventi“, – akcentavo jis.
I. Šimonytė pažymėjo, kad tokias priemones reikėjo taikyti dėl to, kad 2008-ais metais buvo „perkaitinta Lietuvos ekonomika“, o šalis neturėjo „Sodros“ rezervo bei įvesto euro.
„Prisiminkime, kodėl Vyriausybei teko vykdyti prociklinę politiką. (...) Vyriausybės, kurios buvo iki 2008-ųjų metų kartu su bankų kreditu perkaitino Lietuvos ekonomiką, kuri nusirito nuo skardžio, kai bankrutavo „Lehman Brothers“ ir ištiko mus pasaulio finansų krizė. Ir mes dar neturėjome euro tuo metu, gerbiamasis Gitanai, kurį turėjome 2020-ais metais, todėl skolinomės už super mažas palūkanas“, – kalbėjo premjerė.
„Aš būčiau norėjusi 2009-ais metais turėti eurą ir „Sodros“ rezervą, bet aš jo neturėjau“, – pažymėjo ji, akcentuodama, kad pensijų nebūtų reikėję mažinti, jei „2008-ais metais prieš rinkimus jų nebūtų kažkas padidinęs“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybei siūloma denonsuoti sutartį su Rusija dėl dvigubo pajamų apmokestinimo
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar denonsuoti prieš 25 metus pasirašytą Lietuvos ir Rusijos sutartį, kuria valstybės sutarė palankiau apmokestinti Rusijos piliečių ir įmonių pajamas Lietuvoje bei Lietuvos subjektų pajamas Rusijoje, pav...
-
Ministrų kabinetas skirs papildomų lėšų gynybai ir mokytojų algoms1
Ministrų kabinetas trečiadienį apsispręs dėl papildomų lėšų skyrimo krašto apsaugai ir pedagogų atlyginimams. ...
-
Seimas svarstys komunalinių, kitų atliekų surinkimo ir tvarkymo įmokų pakeitimus4
Seimas svarstys komunalinių, kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir tvarkymo įmokų kainodaros pakeitimus. ...
-
Seime liko paskutinis balsavimas dėl azartinių lošimų reklamos uždraudimo3
Seimas linkęs nuo 2025 metų gegužės uždrausti visų azartinių lošimų reklamą, išimtys būtų taikomos sporto varžyboms ir renginiams, sporto organizacijų rėmimui – reklama šiose srityse būtų galima numatant pereinamąj...
-
Konservatorė siūlo tabaką, elektronines cigaretes leisti įsigyti asmenims nuo 21-erių7
Parlamentarė konservatorė Jurgita Sejonienė siūlo tabako gaminius parduoti ne jaunesniems kaip 21 metai asmenims. ...
-
Seimas linkęs pritarti griežtesniam kriptobendrovių veiklos reguliavimui
Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kurios numato kriptoturto bendrovių licencijavimą bei griežtesnį kriptovaliutų rinkos reguliavimą. ...
-
Iki energetinę šalies nepriklausomybę užtikrinančios strategijos priėmimo liko vienas žingsnis4
Seimas po svarstymo pritarė atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) projektui. Ši strategija numato veiksmų planą, kuris iki 2050 metų leistų Lietuvai tapti klimatui neutralia valstybe, eksportuojančia iš...
-
Kandidatas į socialinės apsaugos ministrus žada efektyvinti viešąjį sektorių5
Su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį susitikęs kandidatas į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Vytautas Šilinskas sako, kad per likusius kelis mėnesius pareigose toliau siektų efektyvesnio viešojo sektoriaus. ...
-
Seimas leido VERT kainas perskaičiuoti kas ketvirtį
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) buitiniams vartotojams dažniau perskaičiuos visuomeninio elektros tiekimo, reguliuojamų gamtinių dujų ir centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (SND) tarifus. ...
-
Seimas pritarė finansinės paramos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą, modelio tikslinimui1
Antradienį Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą projektą, kuriuo patikslinamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis. ...