„Mokytojų nusivylimo, kuris jau ilgą laiką rusena vis išsiverždamas į paviršių, seniai nebeveikia burtažodžiai apie profesijos prestižą“, – Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė šalies vadovas.

„Vyriausybės manipuliacijos etatais ir statistiniais vidurkiais, bandant užmaskuoti pernelyg lėtą pedagogų atlyginimų kilimą, tik dar labiau didina įtampą“, – pridūrė jis.

Konservatorių vadovaujama Vyriausybė tik pradėjusi darbą buvo pažadėjusi, kad mokytojų atlyginimų vidurkis iki jos kadencijos pabaigos šiemet pasieks 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Tam buvo numatyta lėšų šių metų valstybės biudžete, o birželį atnaujinus makroekonomines prognozes, tikslui pasiekti Ministrų kabinetas šią savaitę papildomai skirs beveik 32 mln. eurų.

Vis dėlto mokytojų profsąjungos teigia, kad Vyriausybė gudrauja skaičiuodama pedagogų atlyginimų vidurkį, nes dalis mokytojų Lietuvoje dirba didesniu nei vieno etato krūviu.

Švietimo būklė netenkina daugeliu aspektu

G. Nausėda sakė, kad dabartinė Lietuvos švietimo sistemos būklė jo netenkina daugeliu aspektų.

„Trūksta atsakingų – ne tik formaliai, bet ir faktiškai – asmenų“, – pareiškė prezidentas.

Pasak jo, pastaruoju metu buvo proga įsitikinti, kad švietimo permainos turi būti itin kruopščiai planuojamos.

„Tiek bendrojo ugdymo programų atnaujinimai, tiek ir nauji valstybinio brandos egzamino tarpiniai atsiskaitymai atnešė nepaprastai daug chaoso ir sumaišties. Daugelis moksleivių, kaip ir jų tėvų, pasijuto tapę situacijos įkaitais“,– kalbėjo šalies vadovas.

„Užvis blogiausia, kad valdančiajai daugumai pasirodė tinkama švietimo laivą vidury audros palikti be vairininko“, – pridūrė jis.

Lietuvoje daugiau nei du mėnesius nėra paskirta nuolatinio švietimo ministro. Balandį atsistatydinus Gintautui Jakštui, premjerė Ingrida Šimonytė naują Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą prezidentui pateikė praėjusią savaitę.

G. Nausėdos teigimu, Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama ne tik sporto politikai, bet ir konkrečiai vaikų fiziniam aktyvumui, judėjimo kultūrai.

„Nuo to kenčia ne tik mūsų vaikų ateitis. Kenčia ne tik šeimos. Kenčia visa Lietuva“, – sakė prezidentas.

Trūksta atsakingų – ne tik formaliai, bet ir faktiškai – asmenų.

„Turime imtis veiksmų, kol dar ne per vėlu. Turime apginti savo vaikus ir pasirūpinti ne tik jų išsilavinimu, bet ir sveiku gyvenimu. Apsaugoti juos nuo grėsmingo narkomanijos maro. Sustiprinti vaikų emocinę sveikatą. Padvigubinti, o jei reikia – ir patrigubinti pastangas stabdyti savižudybių šmėklą“, – tvirtino jis.

Daugiau galių savivaldai

G. Nausėda taip pat paragino daugiau galių švietimo srityje perduoti savivaldai.

Pasak jo, mokyklų tinklo pertvarka rodo, jog vietos valdžios geriau supranta konkrečių regionų specifiką ir poreikius.

„Šioje srityje ministerijos iš viršaus į apačią diktuojami formalūs kiekybiniai kriterijai neatspindi nei realaus regiono poreikio, nei šiuolaikinių kokybiško ugdymo galimybių“, – sakė šalies vadovas.

Jo teigimu, savivaldybės yra pajėgios priimti ir tikslesnius, ir sąžiningesnius sprendimus.

„Bandymai nacionaliniu lygmeniu sureguliuoti net ne atskirų mokyklų, o klasių dydžius veda priešinga – nepagarbos ir nepasitikėjimo – kryptimi“, – kalbėjo prezidentas.

Prezidentas G. Nausėda antradienį Seime skaitė savo penktąjį metinį pranešimą.

Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.

Tai paskutinis G. Nausėdos metinis pranešimas šią kadenciją, tačiau gegužę jis buvo perrinktas prezidentu dar penkeriems metams.

Premjerė atmeta prezidento kaltinimus manipuliavimu skaičiais dėl mokytojų algų

Premjerė Ingrida Šimonytė atmeta prezidento kritiką dėl manipuliavimo skaičiais skaičiuojant mokytojų algas.

„Manau, kad Vyriausybė visus įsipareigojimus yra įvykdžiusi arba rytoj skyrusi papildomų lėšų, bus įvykdžiusi taip, kaip numato nacionalinis švietimo susitarimas“, – Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė, komentuodama G. Nausėdos per metinį pranešimą išsakytą kritiką, jog mokytojų atlyginimai Lietuvoje auga per lėtai, o Vyriausybė tai mėgina glaistyti manipuliuodama skaičiais.

I. Šimonytės teigimu, trečiadienį Vyriausybei papildomai skyrus beveik 32 mln. eurų, vidutinis mokytojų darbo užmokestis pasieks 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, kaip ir numatyta nacionaliniame švietimo susitarime.

Tuo metu prezidentas antradienį Seime teigė, kad „Vyriausybės manipuliacijos etatais ir statistiniais vidurkiais, bandant užmaskuoti pernelyg lėtą pedagogų atlyginimų kilimą“, tik dar labiau didina įtampą švietimo bendruomenėje.

„Labai apmaudu girdėti tokius žodžius iš prezidento, kuris dar yra ir ekonomistas, mano žiniomis, ir puikiausiai turėtų žinoti, kaip skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Vidutinis darbo užmokestis nėra kokio nors etato darbo užmokestis, konkretaus žmogaus darbo užmokestis. Vidutinio darbo užmokesčio tikrai neuždirba kiekvienas Lietuvos dirbantysis, tai yra statistiniais metodais nustatytas dydis“, – sakė ji.

Anot premjerės, dėl 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio rodiklio buvo sutarta su mokytojų profesinėmis sąjungomis.

„Jeigu dabar kam nors atrodo, kad reikėtų kitų dydžių, kitų principų ar kaip nors kitaip tą tolesnį darbo užmokesčio didinimą organizuoti, politikai dėl to tikrai gali tartis po Seimo rinkimų, prieš Seimo rinkimus, per rinkimus žadėdami galbūt ir kokius nors kitus dydžius, visą laiką prisimindami, kad tam įgyvendinti reikės lėšų“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

Labai apmaudu girdėti tokius žodžius iš prezidento, kuris dar yra ir ekonomistas, mano žiniomis, ir puikiausiai turėtų žinoti, kaip skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis.

Ji atkreipė dėmesį, kad pernai švietimo finansavimas pasiekė 5,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o šiemet jis bus dar didesnis.

Anot I. Šimonytės, Vyriausybė perveda savivaldybėms tiek lėšų, kiek yra įsipareigojusi, tačiau konkrečiam mokytojui atlygimą skiria mokyklų vadovai. Be to, švietime metų pabaigoje fiksuojamas itin didelis kintamosios darbo užmokesčio dalies lygis.

„Švietimas kaip sritis ekonomikos vidurkį lenkia turbūt pusantro karto kintamąja dalimi, kuri išmokama metų pabaigoje. Jeigu darbo užmokesčio mokėjimas būtų tolygesnis, tai yra didesni atlyginimai būtų mokami visus metus, o ne tik ketvirtą ketvirtį – kalėdinės premijos ar kiti dalykai, tai galbūt ir žmonės kitaip jaustųsi. Bet čia tie dalykai, kuriuos reikia derinti su savo darbdaviais“, – sakė premjerė.

Ji skeptiškai įvertino G. Nausėdos išsakytą galimybę suteikti teisę savivaldybėms pačioms spręsti dėl klasių dydžio.

Prezidentas tvirtino, kad savivaldybės yra pajėgios priimti ir tikslesnius, ir sąžiningesnius sprendimus, o dabar centrinės valdžios diktuojami formalūs kiekybiniai kriterijai neatspindi nei realaus regiono poreikio, nei šiuolaikinių kokybiško ugdymo galimybių.

Premjerė nesutiko, kad nustatyti kriterijai dėl mokinių skaičiaus klasėse yra „nukabinti iš palubės“.

„Tie skaičiai, kurie yra nustatyti dabar, jie apskaičiuoti įvertinant galimybes sukurti pilną krūvį ir pilną ugdymo programą – kokio maždaug dydžio turėtų būti klasės, kad tą būtų galima būtų užtikrinti“, – aiškino Vyriausybės vadovė.

Ji teigė palaikanti didesnį savivaldos savarankiškumą, tačiau sakė, kad tuomet jį finansuoti taip pat turėtų savivaldybės.

„Esu pastebėjusi, kad savivaldybės labai drąsiai nori atsakomybės priimti sprendimus, kurie nukrypsta nuo tinklo taisyklių, bet kai yra klausimas, o kas turėtų finansuoti tuos savivaldybių savarankiškus sprendimus, tuomet atrodytų, kad tarsi finansuoti turėtų centrinė valdžia“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Anot jos, neoptimalus mokyklų tinklas lemia ir netolygumus mokytojų darbo užmokesčio srityje, neužtikrina vaikams išsilavinimo galimybių.

„Pažiūrėkite, dalis tų mokyklų, kurių nenorima pertvarkyti, ten nerasite nė vieno vaiko, kuris laikė chemijos egzaminą per pastaruosius ketverius ar penkerius metus. Kodėl? Todėl kad nėra galimybės vaikams normaliai mokytis ir ruoštis – arba nuotoliu kas nors moko, arba taikomi kiti sprendimai“, – antradienį sakė I. Šimonytė.