- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažėjant hidroelektrinių gamybai bei netikėtai atsijungus dviem Švedijoje esančios atominės elektrinės reaktoriams, didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 19 proc. iki 79 eurų už megavatvalandę (MWh).
Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina siekė 77 eurus, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didesnes elektros kainas galėjo lemti mažėjanti hidroelektrinių gamyba bei praėjusią savaitę netikėtai atsijungę du Švedijos Forsmarko atominės elektrinės reaktoriai.
„Nors orai toliau šiltėja ir vis daugiau elektros gamina saulės elektrinės, tačiau įpusėjus pavasariui dėl besibaigiančių potvynių pradeda mažėti hidroelektrinių generacija. Nuo kovo vidurio didžiausia dalis elektros energijos importo Lietuvą pasiekdavo iš Latvijos, kurioje hidroelektrinių gamyba neretai viršijo visą šalies poreikį“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
Praėjusį trečiadienį netikėtai atsijungė du Švedijos Forsmarko atominės elektrinės reaktoriai, kurių suminė galia siekia apie 2100 megavatų.
„Praėjusį trečiadienį netikėtai atsijungė du Švedijos Forsmarko atominės elektrinės reaktoriai, kurių suminė galia siekia apie 2100 megavatų. Nors abu reaktoriai buvo operatyviai vėl paleisti, lėtas branduolinių reaktorių generacijos didinimas galėjo prisidėti prie aukštesnių elektros kainų savaitės antroje pusėje“, – pridūrė „Litgrid“ atstovas.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3 proc. ir siekė 189 gigavatvalandes (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 41 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 77 GWh elektros – 6 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.
Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių generacija augo 24 proc. iki 36 GWh, saulės jėgainių – 23 proc. iki 11 GWh, tuo metu hidroelektrinių gamyba mažėjo 27 proc. iki 14 GWh, šiluminių elektrinių – 33 proc. iki 14 GWh.
Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 47 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės ir šiluminės elektrinės – po 19 proc., saulės elektrinės – 14 proc., o kitos elektrinės – 1 proc.
62 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas augo 3 proc. iki 178 GWh. 55 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 45 proc. – per sieną su Latvija, 1 proc. – per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 9 proc. iki 54 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 99 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, likęs 1 proc. – į Latviją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
Nori sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms: laimės prekybininkai?2
Naujoji valdžia pažadėjo sumažinti PVM tarifą vaisiams ir daržovėms. Tikisi vienu šūviu nušauti du zuikius – ir sumažinti išlaidas maistui, ir pagerinti žmonių sveikatą. Tačiau ekonomistai tokį užmojį vadina biudžeto...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...