- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įgyvendinti antradienį Seimui teikiamą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategiją gali prireikti iki 150 mlrd. eurų, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Iki 2050 metų strategijos įgyvendinimui gali prireikti iki 150 mlrd. eurų. Pinigai yra dideli, tačiau tai yra žaliojo kurso, dekarbonizacijos klausimas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė D. Kreivys.
Jo teigimu, didžiausią investicijų dalį sudarys privačios lėšos, dalis jų bus gauta pardavus taršos leidimus ar iš įvairių fondų.
„Tas šaltinis bus privačios lėšos, europinės lėšos, nedidelė dalis – biudžeto“, – teigė ministras.
Pasak D. Kreivio, 2028–2030 metais Lietuva turėtų pasigaminti visą jai reikalingą elektrą, o 2050 metais visa jis bus žalioji: „Pagrindiniai tikslai yra visą energetiką gaminti šalyje ir nemokėti jokių pinigų išorei“.
Strategijoje taip pat numatyta galimybė po 2030-ųjų šalyje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius.
Anot D. Kreivio, tokie reaktoriai yra saugesni nei vystyti anksčiau, jie Lietuvoje galėtų atsirasti 2035–2040 metais, o dėl jų politikams reikėtų apsispręsti iki 2028-ųjų.
Apie 2030-uosius elektros kaina be perdavimo ir skirstymo tarifų Lietuvos vartotojams turėtų siekti 5–6 centus už kilovatvalandę (kWh).
„Pasaulyje po truputį sukamasi link atominės energetikos, todėl, kad dekarbonizacija, žaliasis kursas nėra įmanomi be atominės energetikos“, – teigė D. Kreivys.
„Atomas atomui nelygu. Šiuo metu plėtojamos ketvirtos kartos technologijos, kurios iš esmės skiriasi nuo to, kas buvo prieš tai. Tai yra maži reaktoriai su labai nedidele, vos 600 metrų apsaugos zona, tai reiškia, kad jie mažai kenksmingi“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, 2040–2050 metais branduoliniams reaktoriams Lietuvoje pagaminant apie 15–20 proc. elektros, šalies vartotojams būtų užtikrinta „pati žemiausia“ jos kaina.
„Jeigu patys nesigaminsime elektros energijos, neturėsime gamybos viduje, tai nėra garantijos, kad paspaudus mygtuką namuose lemputė užsidegs“, – teigė ministras, paklaustas apie galimą gyventojų pasipriešinimą, įgyvendinant strategijoje numatytus projektus, tarp jų ir mažos galios branduolinius reaktorius.
„Politikai, įvairios studijos turi atlikti savo darbą šviečiant visuomenę, o visuomenė taip pat turi suprasti, kad šalies saugumas, gerovė, elektros kainos priklauso nuo to, kiek mes elektros turėsime pasigaminę Lietuvoje“, – pridūrė jis.
D. Kreivys kartojo, jog apie 2030-uosius elektros kaina be perdavimo ir skirstymo tarifų Lietuvos vartotojams turėtų siekti 5–6 centus už kilovatvalandę (kWh).
Skaičiuojama, kad Lietuvos energetinė transformacija iki 2050 metų vien šiame sektoriuje galėtų sukurti iki 140 tūkst. naujų darbo vietų bei iki 11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jos nauda šalies ekonomikai siektų 6,3 mlrd. eurų.
Pagal ministerijos planą iki 2050 metų labiausiai turėtų išaugti sausumos vėjo jėgainių (28,1 TWh), jūros vėjo parkų (18,8 TWh), po 2030-ųjų numatytų vystyti branduolinių reaktorių (11,2 TWh), saulės elektrinių (9,5 TWh) elektros gamyba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
IOM Lietuva: darbo ieškantiems ukrainiečiams didėja poreikis mokytis lietuvių kalbos
Lietuvoje darbo ieškantiems ukrainiečiams didėja poreikis mokytis lietuvių kalbos, antradienį skelbia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva). ...
-
Seime – sprendimas dėl atnaujinto subsidijų jaunų šeimų būstui teikimo modelio1
Seimas antradienį balsuos dėl naujos tvarkos, pagal kurią nuo kitų metų būtų skiriamos subsidijos jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą regionuose. ...
-
Lenkija, Lietuva ir Ukraina dėl žemės ūkio krizės kaltina Rusiją6
Pirmadienį Varšuvoje buvo pasirašyta deklaracija pagal „Liublino trikampio“ formatą, kuris atspindi trišalę Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos partnerystę. Ji apima abipusius santykius, susijusius su dabartine Ukrainos ekonomin...
-
Mažeikiuose ketinama statyti 1,5 tūkst. vietų sporto areną1
Mažeikiuose ketinama statyti sporto ir pramogų centrą, jame sporto varžybas galės stebėti 1,5 tūkst. žiūrovų. ...
-
Tyrimas: daugiau nei pusė darbuotojų norėtų biuro arčiau namų ir patogių poilsio erdvių
Kone pusė biuruose dirbančių šalies didmiesčių gyventojų sako, kad jiems labai svarbu, jog darbo vieta būtų netoli namų. Tuo metu ketvirtadalis dirbančiųjų privačiame sektoriuje ir beveik trečdalis viešojo sektoriaus darbuotojų tei...
-
Seimas planuoja įvesti lyčių kvotas didelių įmonių valdybose9
Parlamente kelią skinasi iniciatyva nustatyti privalomas lyčių kvotas didelių bendrovių valdybose. ...
-
Siūlo preliminarias NT pirkimo sutartis registruoti ar tvirtinti pas notarus
Nekilnojamojo turto, žemės pirkėjus ir pardavėjus „valstietė“ Asta Kubilienė siūlo įpareigoti registruoti arba pas notarus tvirtinti preliminarias arba rezervavimo sutartis. ...
-
„Sodra“ ragina nepamiršti: apsispręsti liko savaitė6
„Sodra“ informuoja, kad gyventojai, šių metų pradžioje gavę pranešimus apie įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą, iki birželio 30 dienos gali nuspręsti, ar nori kaupti pensijai papildomai. ...
-
Viršvalandiniam darbui siūlo ribojimus: kas keistųsi19
Kas trečia įmonė Lietuvoje nustato netradicinį darbo laiką. Pavyzdžiui, per savaitę dirba 52 valandas, bet daugiau ir poilsiauja. Darbdaviai tai dar vadina sumine darbo laiko apskaita. Profsąjungos skundžiasi, kad tai legalus būdas nemokėti už vir&...
-
Tyrimas: Lietuvoje specialistai per mėnesį vidutiniškai tikisi gauti iki 3,5 tūkst. eurų8
Darbo užmokestis yra labiausiai darbuotojus motyvuojantis veiksnys ne vienerius metus iš eilės, rodo žmogiškųjų išteklių sprendimų kompanijos „Amston“ atliktas tyrimas. Priklausomai nuo industrijos ir patirties lygio, da...