- „Kauno dienos“, ELTA inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitąmet visuomeninio tiekimo tarifą turintys gyventojai už elektrą mokės brangiau: kaina už kilovatvalandę (kWh) didės iki 5 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Aktualios prognozės
Jau anksčiau VERT nustatė kitų metų pirmajam pusmečiui prognozuojamas didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas. Tai aktualu trečiojo liberalizavimo etape esantiems vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo ar nusprendė likti prie visuomeninio tiekimo. Šie gyventojai per metus suvartoja iki 1 tūkst. kWh elektros. Visuomeninės tiekimo kainos nebegalios nuo 2026 m. sausio 1 d.
Prognozuojama, kad vienos laiko zonos standartinį planą turintys gyventojai nuo šių metų liepos 1 d. mokėję 19,7 cento už kWh elektros (su PVM), nuo kitų metų sausio 1 d. mokės 4 proc. daugiau – 20,5 cento už kWh.
Dviejų laiko zonų plano dieninė dedamoji sudarys 23,3 cento už kWh, arba 3,56 proc. daugiau nei dabar. Šio plano naktinės dedamosios kaina sieks 13,9 cento už kWh ir bus 4,51 proc. didesnė. Tiesa, kainos keisis ir daliai nepriklausomą tiekėją pasirinkusių gyventojų.
Vis dar permoka
Šiuo metu reguliuotojo buitiniams vartotojams nustatyta vidutinė elektros kaina siekia 19,221 cento už kWh. VERT skaičiavimu, vidutinis visuomeninį tarifą turinčių gyventojų elektros sąskaitos pokytis, palyginti su antruoju šių metų pusmečiu, kitąmet sieks 0,54 euro ir 0,48 euro.
VERT pirmininkas Renatas Pocius pabrėžia, kad dalis gyventojų, pasirinkusių nepriklausomą tiekėją, permoka už elektrą. To priežastis – nepakankamas domėjimasis rinkoje siūlomomis kainomis. VERT duomenimis, daugiau nei 200 tūkst. žmonių moka daugiau nei 29 centus už kWh elektros, apie 550 tūkst. vartotojų – nuo 25 iki 29 centų už kWh.
„Reikėtų paraginti visus vartotojus būti aktyvius, juolab kad visiems vartotojams nepriklausomo tiekėjo pakeitimas nieko nekainuoja“, – teigia R. Pocius.
Keičiama ir dujų kainodara
Šiek tiek turėtų didėti ir vidutinės gamtinių dujų sąskaitos pirmajai ir antrajai vartotojų grupei priklausantiems gyventojams. Pirmajai grupei priklauso tie žmonės, kurie dujas naudoja buityje gamindami valgį ir suvartoja jų mažiausiai, antrajai – tie, kurie dujomis šildosi namus.
Pirmosios grupės vartotojams VERT didina abonentinį mokestį, tačiau kaina už 1 kub. m gamtinių dujų mažėja. Planuojama, kad nuo sausio 1 d. pastovioji dujų kainos dalis didės nuo 0,56 iki 0,99 euro už kub. m, o kintamoji dalis mažės nuo 1,05 iki 0,99 euro už 1 kub. m.
Anot R. Pociaus, kainodara keičiama siekiant objektyvesnių kainų, nes pastoviojoje dalyje neįskaičiuoti Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) valdomos infrastruktūros kaštai. „Šiandien yra apie 45 tūkst. gamtinių dujų vartotojų pirmoje grupėje, kurie apskritai nevartoja gamtinių dujų, nors yra prisijungę prie gamtinių dujų tinklų. [...] Numatoma 25 proc. skirstymo kaštų įvertinti į pastovią kainos dalį, kas leistų [...] solidariai prisidėti prie šio mokesčio“, – teigia VERT vadovas.
„Kintamoji kainos dalis mažėtų visiems kitiems (pirmos) grupės vartotojams 6 centais už 1 kub. m“, – aiškina R. Pocius.
Antrajai grupei priklausantiems vartotojams pastovioji kainos dalis, kaip prognozuojama, nesikeis – liks 3,99 euro už mėnesį, o kintamoji kainos dalis, prognozuojant gamtinių dujų kainos augimą pasaulinėse rinkose, didės nuo 0,55 iki 0,65 cento už 1 kub. m dujų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo6
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...
-
Sostinės taryba spręs dėl parkavimo kainos kėlimo, įves mažos taršos zoną senamiestyje1
Vilniaus miesto taryba trečiadienį spręs dėl rinkliavos didinimo visose penkiose miesto parkavimo zonose ir mažos taršos zonos dalyje senamiesčio įvedimo. ...
-
G. Nausėda susitiks su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus L. Savicku
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka valdančiosios koalicijos narės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus Luku Savicku. ...
-
Vyriausybėje – siūlymas neskelbti viešojo konkurso įsigyjant vikšrines kovos mašinas3
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti neskelbti viešojo pirkimo konkurso, kai įsigyjamos vikšrinės kovos mašinos. ...
-
Žiniasklaida: turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše pirmauja G. Žiemelis, V. Germanas – 19-tas3
Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, kuriame pirmauja verslininkas Gediminas Žiemelis, skelbia portalas „alfa.lt“. ...
-
Teismas atmetė visuomenininko ieškinį I. Trinkūnaitei ir priteisė jai 3 tūkst. eurų12
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį atmetė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos prezidento Vytauto Budniko civilinį ieškinį finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ vadovei ir akcininkei Ievai Trinkūnaitei dėl garbės i...
-
Lietuvos bankas: būsto paskola neturi tapti nepakeliamu įsipareigojimu3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, pristatydama atlikto būsto rinkos tyrimo rezultatus teigia, kad nors būsto įperkamumas Lietuvoje yra „vidutiniškai geras“. Visgi ji pabrėžia, kad vertinant skai...
-
Kandidatas į finansų ministrus: priimant 2025-ųjų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad naujai Vyriausybei ir Seimui priimant kitų metų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas. ...
-
R. Šadžius – už didesnį kai kurių pajamų, prabangaus NT apmokestinimą2
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad reikėtų labiau apmokestinti kai kurių veiklų pajamas, taip pat didinti prabangaus nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą. ...