- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas teigia, kad 2018-aisiais į Lietuvą buvo pritrauktas didelis kiekis užsienio investicijų, tačiau žvelgiant į ateitį, pagrindine problema tampa prasta švietimo infrastruktūra.
„Investuok Lietuvoje“ antradienį paskelbė, kad per 2018-uosius iš viso buvo pritraukti 45 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai, kurie planuoja sukurti rekordinį darbo vietų skaičių – 4,6 tūkstančio.
Lyginant su 2017 metais, kai buvo pritraukti 39 projektai, pernai numatytų įgyvendinti TUI projektų skaičius išaugo 15 procentų.
„Investuok Lietuvoje“ pabrėžia pagrindines praeitų metų tendencijas – finansinių technologijų sektoriaus iškilimą, paslaugų centrų industrijos brandą bei didėjantį įmonių susidomėjimą vykdyti tiriamąją veiklą Lietuvoje.
2018-ieji – fintech metai
Savo pranešime „Investuok Lietuvoje“ 2018-uosius pavadino finansinių technologijų (fintech) metais. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos bankas išdavė jau šimtąją licenciją, kurios leidžia fintech įmonėms teikti paslaugas visoje Europos Sąjungoje.
Pasak M. Katino, pagrindas fintech investicijų pritraukimui buvo padėtas 2017 metais.
M. Katinas / G. Savickio (ELTOS) nuotr.
„2017 metais padėtas centrinio banko modernaus reguliavimo pagrindas, kuris leido būtent 2018 metais pritraukti didžiulį kiekį naujų finansinių technologijų įmonių į Lietuvą. Kitas aspektas, kad fintecho bumas leidžia pritraukti ne tik jaunas technologines įmones, bet ir sukuria papildomą vertę stambioms pasaulio finansinėms technologijų korporacijoms. „Moody's“ į Lietuvą atėjo ne dėl fintecho, bet mūsų reputacija tarptautinėse rinkose tikrai prisidėjo prie sėkmės“, – BNS sakė M. Katinas.
Vyriausybė praėjusią savaitę priėmė fintech sektoriaus plėtros planą. Anot M. Katino, šis planas yra puiki strateginė iniciatyva.
„Tikimės, kad įgyvendinimas (fintech plano – BNS) bus toks pats sklandus kaip ir jo patvirtinimas. Jei prielaidos pasiteisintų, Lietuva per ateinančius 7 metus sukurtų visiškai naują sektorių su keliu tūkstančių darbo vietų ir atlyginimais, kurie viršija bendrą vidurkį bent keturis kartus“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Mus stipriai neramina regionų švietimo infrastruktūros pusė, nes norint sėkmę didinti, per visus regionus reiktų labai stipriai peržiūrėti ir sustiprinti mūsų švietimo kompetencijos centrus.
Vyriausybės plane numatoma šiemet į Lietuvą privilioti dvi reikšmingas fintech bendroves, 15 proc. padidinti sektoriaus įmonių skaičių, o Lietuvai iškeltas tikslas patekti bent į vieną reikšmingą tarptautinį finansinių centrų reitingą.
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu taip pat neretai kalbama apie rizikas, kurias su savimi nešasi didieji fintech sektoriaus žaidėjai, tačiau M. Katinas teigia, kad derėtų visiškai pasitikėti Lietuvos banko (LB) kompetencija, o reikšmingų rizikų dėl sparčiai augančio įmonių skaičiaus sektoriuje esą nėra.
„Mes visiškai pasitikime centrinio banko kompetencija suvokti ir reguliuoti naują sektorių. Reiktų prisiminti, kad bet koks inovatyvus sektorius reikalauja iš valstybės naujo požiūrio reguliavime. Negalime tikėtis, kad pritrauksime naujas įmones, bet jokių su tuo susijusių rizikų neturėsime. Praktiškai bet kokio investuotojo atėjimas į rinką tam tikra prasme turi ir rizikų, kurios egzistuoja šalia“, – sako M. Katinas.
Svarbiausia metų investicija – „Moody's“
Paprašytas išskirti svarbiausias praėjusių metų investicijas, M. Katinas visų pirma išskyrė tarptautinės kapitalo rinkų bendrovės „Moody's“ atėjimą į Lietuvą, taip pat Jungtinės Karalystės fintech startuolio „Revolut“ ir JAV interneto giganto „Google“ atėjimus.
„Moody's“ turbūt būtų (svarbiausia investicija – BNS) kompetencijos ir dydžio prasme, nes tai tikrai bus viena didžiausių investuotojų rinkoje, kuris sukurs tikrai didelį kiekį darbo vietų. Iš kitos pusės „Revolut“ atėjimas fintech srityje yra ta žvaigždė, kuri garantuotai leis jau šiais metais pritraukti naują dalyvių skaičių. Tokio lygio žaidėjai tarsi patvirtina lokacijos perspektyvumą“, – sako M. Katinas.
„Moody's“ apie biuro Vilniuje steigimą pranešė praėjusių metų gruodį – Lietuvos sostinę bendrovė pasirinko naujausiam biurui Europoje steigti. Darbuotojų priėmimą įmonė planuoja pradėti šių metų sausį, „Moody's“ pradžioje žada įdarbinti iki 200 specialistų, tačiau, „Investuok Lietuvoje“ teigimu, biuras per artimiausius metus turėtų augti.
„Revolut“ specializuoto banko licenciją taip pat gavo gruodį. „Revolut“ žada veiklą Lietuvoje pradėti 2019-ųjų vasarą ir iš esmės pakeisti bankų sektoriaus žaidimo taisykles, nors plėtros masto kol kas prognozuoti nedrįsta.
„Google“ Lietuvoje iš LB gavo elektroninių pinigų licenciją savo įsteigtai bendrovei. Licencija įmonei „Google Payment Lithuania“ suteikia teisę leisti ir išpirkti elektroninius pinigus, teikti mokėjimo paslaugas.
„Google“ turi elektroninių pinigų licenciją Didžiojoje Britanijoje. Jos pastangos gauti visoje Europos Sąjungoje (ES) galiojančią licenciją Lietuvoje gali būti susijęs su Britanijos pasitraukimu iš ES, nes yra rizikos, kad chaotiško pasitraukimo atveju britų įmonės neteks priėjimo prie ES rinkos.
Problema regionuose – talentų trūkumas
Pernai taip pat plačiai buvo aptarinėjamos investicijos regionuose, pavyzdžiui, tarptautinės medicinos priemonių gamintojos „Intersurgical“ beveik 30 mln. vertės investicijos Visagine ir Pabradėje, bendrovės „Aga“ 20 mln. eurų investicija į dujų gamyklą Kėdainiuose.
Pasak M. Katino, džiugu yra tai, kad investicijos regionuose nebėra atsitiktinumas.
„Džiugu, kad nuo „Dovistos“ (langų gamintojo – BNS) atėjimo Marijampolėje matome, kad tai nėra atsitiktinė tendencija ir kad kiekvienais metais gamybos įmonių vis atsiranda – tai ir „Intersurgical“ atvejis ir Kėdainių gamybos įmonė“, – sako M. Katinas.
Tačiau „Investuok Lietuvoje“ vadovas nerimauja dėl švietimo padėties – Lietuvos švietimo sistema, jo vertinimu, neišugdo pakankamai talentų, o ši problema ypač aštri yra regionuose.
„Mus stipriai neramina regionų švietimo infrastruktūros pusė, nes norint sėkmę didinti, per visus regionus reiktų labai stipriai peržiūrėti ir sustiprinti mūsų švietimo kompetencijos centrus. Kaip pavyzdį galiu paminėti – kai kuriuose pramoniniuose miestuose (per metus – BNS) mes paruošiame mažiau negu 30 inžinierių. Toks skaičius tikrai neleidžia lengvai pritraukti stambių gamybinių kompanijų“, – pripažįsta M. Katinas.
M. Katinas vertina, kad užsienio investicijos yra bene vienintelė galimybė per trumpą laikotarpį padaryti didelį postūmį regionų vystymesi.
„Grubiai tariant, viena labai stambi įmonė regione sukuria teigiamą ekonomikos spiralę. Negana to, kad ji pradeda ruošti tinkamos kompetencijos žmones, pati investuoja į švietimo infrastruktūrą, aplink ją taip pat atsiranda naujos įmonės, kurios pradeda vystytis ir ta ekonomika kyla vien dėl to pirminio žaidėjo atsiradimo“, – pabrėžia jis.
Pašnekovas pripažįsta, kad būtent talentų trūkumas riboja užsienio kapitalo plėtrą regionuose.
„Tai yra vienas pagrindinių „vištos-kiaušinio“ sprendimų. Nėra naujo didelio žaidėjo rinkoje, kuris sukurtų pirmąjį postūmį. Iš kitos pusės, tas didysis žaidėjas klausia, kiek šiuo metu yra tinkamos kompetencijos žmonių regione. Norint tą dilemą išspręsti, reikia valstybės intervencijos, kad ji sukurtų vadinamąjį pirminį talentų skaičių regione, o paskui tikėtis, kad stambi lietuviško ar užsienio kapitalo įmonė tą ekonomikos vystymą multiplikuos“, – svarsto M. Katinas.
Valstybė turėtų krypti link kokybinio aspekto
Lietuvos patrauklumo augimas užsienio investuotojams atsispindi ir tarptautiniuose reitinguose – praėjusių metų spalį paskelbtame „Doing Business“ reitinge Lietuva pakilo iki rekordinės 14 vietos.
Pasak M. Katino, teigiama yra tai, kad valstybė vis gerina verslo reguliavimo aplinką, dėl ko pagal „Doing Business“ reitingą Lietuva tapo lydere Vidurio ir Rytų Europoje.
„Šita sritis tikrai dar gali būti vystoma, bet tai jau yra neblogai. Vis dėlto, nors jau kartoju ne pirmą kartą – švietimas yra mūsų Achilo kulnas. Norint Lietuvai apversti savo ekonomiką modernios ekonomikos pusėn, reikia, kad tas talentų skaičius, kuris baigia universitetus, kolegijas ir profesines mokyklas, drastiškai keistųsi. Šiandien traukiame tikrai didelius kiekius investicijų, bet gali kilti klausimas, ar tų talentų užteks per ateinančius 10 metų, jeigu švietimo pokyčiai nebus įgyvendinti“, – sako M. Katinas.
Kalbėdamas apie ateitį, pašnekovas teigia, kad pagrindiniai tikslai dabar turėtų krypti ne link kiekybinio, o kokybinio aspekto.
„Dėl to, kad žmonių skaičius rinkoje nėra begalinis, mums daug svarbiau būtų pritraukti aukštesnės kokybės investicijų, kurios būtų vadinamasis crème de la crème sluoksnis ekonomikoje, kaip „Moody's“, „Revolutas“. Naujos galbūt kibernetinio saugumo ar dirbtinio intelekto įmonės leistų suformuoti visiškai naują ekonomikos sluoksnį ir mums atrodo, kad kokybinis aspektas yra daug svarbesnis nei kiekybinis“, – pabrėžia M. Katinas.
„Investuok Lietuvoje“ vertinimu, reikėtų siekti, kad naujos investicijos per metus Lietuvoje sukurtų ne mažiau nei 4 tūkst. darbo vietų, nes tai užtikrintų Lietuvai stiprų ir tvarų augimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.2
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?12
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...