Prakalbo apie didelę problemą nuo liepos: verslininkai turistams bus lyg policininkai?

Kelionėms po Lietuvą šiemet išleidžiame mažiau ir keliaujame trumpiau. Dažniausiai tik savaitgaliais ar vos vieną dieną. Nors ilsėtis Lietuvoje tautiečiai mėgsta, mato ir daug problemų.

Atėjus vasarai ir lepinant orams, kaimo turizmo sodybose žmonių netrūksta.

„Tik saulė išlenda, mums telefonai ūžia, elektroniniai paštai šyla, „messengeriai“ ir visi kiti dalykai juda. Lietuviai mėgsta rinktis saulėtus orus“, – šnekėjo kaimo turizmo sodybos savininkas Vytis Štelbys.

Tiesa, ne visi per pandemiją Lietuvos kaimo sodybose ilsėjęsi žmonės čia sugrįžo.

„Tie žmonės, kurie nemėgo ilsėtis kaimo turizmo sodybose, sugrįžo į viešbučius, tačiau išliko tendencija, kad jie atvažiuoja savaitgaliui, atvažiuoja tiesiog gerai praleisti laiko, į pirtį nueiti“, – kalbėjo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė.

Patinka lietuviams ilsėtis gamtos prieglobstyje, klausytis paukščių čiulbėjimo, kaitintis pirtyje, nusimaudyti tvenkinyje ar ežere, tačiau jeigu jau lietuviai renkasi poilsį savo šalyje, yra vieta, kur mėgsta važiuoti dar labiau.

„Labiausiai keliauja į pajūrį, tai yra Klaipėdą ir Palangą. Antroje vietoje išlieka Druskininkai ir Birštonas, tai yra nuostabūs mūsų kurortai“, – nurodė VŠĮ „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

Mėgsta lietuviai ir ramų poilsį gamtoje, lankyti tuos pačius gamtos objektus, pažintinius takus, muziejus, dvarus.

„Žmonės nori labiau patirti, sužinoti apie mažiau dėmesio sulaukiančius šeimos verslus, maitinimo įstaigas, domisi tuo. Tai – puiki galimybė mažiems verslams save pristatyti ir apie save papasakoti“, – sakė O. Gončarova.

Netgi kainos šiemet esą kandžiojasi mažiau.

„Tos trumposios savaitgalio kelionės atpigusios, jei pernai buvo 189 eurai žmogui, tai šiemet 177. Ženklesnis skirtumas matomas ilgosiose atostogose, kai keliaujama daugiau nei penkioms nakvynėms. Pernai buvo 400 eurų žmogui, šiemet 300“, – šnekėjo VŠĮ „Keliauk Lietuvoje“ atstovė Dovilė Seliukė.

Tačiau mūsų vietinį turizmą jau seniai kamuoja tos pačios problemos.

„Tek viešųjų tualetų stoka, kartais ir su privažiavimu yra problemų, norima patogiau keliauti. Taip pat keliautojai su mažais vaikais mini, kad trūksta jiems pritaikytos infrastruktūros. Kalbama apie vystymo ir žindymo stalus, žaidimų aikšteles“, – kalbėjo VŠĮ „Keliauk Lietuvoje“ analitikė Jogilė Miežienė.

Sodybos šeimininkas statomas į policininko padėtį, tai kaip mums išreikalauti duomenų.

Kaimo turizmo atstovai tikina, kad artėja kur kas didesnės bėdos, mat nuo liepos greičiausiai bus privaloma visiems verslininkams registruoti kiekvieną pas juos apsilankiusį svečią.

„Tai labai didelė problema, nes žmonės saugo savo asmens duomenis. Jie nenori pateikti. Sodybos šeimininkas statomas į policininko padėtį, tai kaip mums išreikalauti duomenų. Žmonės nepratę, kodėl jie turi atvažiavę į gretimą kaimą Lietuvoje, į vestuves, pateikti asmens dokumentą“, – nurodė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė.

Taip pat verslininkai kelia problemą, kad Lietuvoje veikia daugybė nelegalių turizmo sodybų ir niekas dėl to nesuka galvos.

„Tie, kurie dirba nelegaliai, nedaro nieko, niekas nežino, nekontroliuoja jų. Nėra nei statistikos, nei kas apsilanko, nei kiek apsilanko, bet jei, neduok Dieve, kažkoks atsitikimas kaimo turizmo sodyboje, tai skamba visas kaimo turizmo sektorius ir plėmas eina visiems“, – aiškino V. Štelbys.

Kol kas oficiali statistika rodo, kad į kelionę Lietuvoje bent su viena nakvyne per metus išvyksta daugiau kaip du trečdaliai lietuvių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių