Sekmadienį, po pietų, į Klaipėdą užsuko tarp Baltijos jūros uostamiesčių šią savaitę kursuojantis kalėdinis kruizinis laivas. Klaipėda tokio kruizo narių sulaukė pirmą kartą istorijoje. Į uostą atvyko per pusė tūkstančio turistų.
Į priešpandeminį lygį pagaliau sugrįžo užsienio turistų srautai ir dažnai keliaujantys lietuviai. Šį turizmo sezoną jie gausino Kauno miesto svečių skaičių. Ekskursijos, pramogos, pažintys, patirtys – tik keletas akcentų, prisidėjusių prie miesto svečių augimo.
Dar prieš dešimtmetį daugelis tautiečių ir užsienio svečių Lietuvos kurortinius miestus, tokius kaip Palanga, Neringa ar Nida, pakrikštijo vasaros sostinėmis. Bėgant laikui šis įsitikinimas virsta tik užmarštin grimztančiu mitu. Vienas ryškiausių pokyčių stebimas Palangoje, kuri tapo nebepavaldi sezoniškumui.
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) per metus sulaukia daugiau kaip 20 mln. turistų iš viso pasaulio. Anot Šardžos emyrato vietinių, jų kultūra labiausiai domisi turistai iš Azijos. Šardžos gyventojai itin didžiuojasi Islamo kultūros muziejumi.
Artėjant į pabaigą kruizinių laivų sezonui, Klaipėdos uostas skaičiuoja, kad šiemet uostamiestyje apsilankė 65 tūkst. turistų bei atplaukė 46 laineriai.
Svarbi žinia Kroatiją mėgstantiems lietuvių turistams. Antro pagal dydį šalies miesto, įspūdingoje vietovėje įsikūrusio Splito apylinkes siaubia gaisrai. Kalvose plintančias liepsnas sunkiai gesinti sekasi šimtams ugniagesių. Gaisrams gesinti pasitelktos Kroatijos karinės oro pajėgos, lėktuvai.
Kasmet rugpjūtį prisimindami Baltijos kelią ir jausdami vis didesnę metų naštą, šio nepakartojamo įvykio dalyviai traukia iš atminties įvairiausias tų išskirtinių akimirkų detales. Klaipėdos ekskursijų biuro darbuotojai šioje istorijoje turi ypatingų patirčių.
Kaune įrengti du kempingai, bet kemperiais atvykę turistai atrado būdų, kaip pernakvoti nesumokant nė cento. Taip įrengta turizmo infrastruktūra naudojama neefektyviai ir prarandamos pajamos.