- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statytojai pripažįsta, kad įsigyti nuosavą būstą Vilniuje vienišam, iš vidutinės algos gyvenančiam žmogui – beveik nebeįmanoma, o ir kiti dažnai įpirkti gali tik labai nedidelį. Vis dėlto Lietuvos bankas prognozuoja, kad norinčių ir galinčių įsigyti nuosavą stogą virš galvos šiemet daugės. Ir ne tik dėl augsiančių atlyginimų ir mažėsiančių palūkanų. Valdžia svarsto apie valstybės paramą pradiniam įnašui ir paskolos įmokoms, praneša LNK.
Daliai vilniečių svajonė įsigyti nuosavą būstą kasmet vis tolsta. Pradinio įnašo susitaupymas gali užtrukti net kelis dešimtmečius.
„Matematiškai vertinant, jei pirkėjas kas mėnesį atsidėtų 10 proc. savo vidutinių pajamų, vidutinio būsto įnašui reikėtų taupyti apie 20 metų“, – teigė „Numai“ vadovas Aurimas Čiagus.
Kaune ir Klaipėdoje gyventojai vidutiniškai gali sau leisti 80 kv. m būstą, tačiau Vilniuje – vos 50 kv. m.
Jei būsto reikia didesnei šeimai, pavyzdžiui, keturių ar daugiau asmenų, kelių kambarių butas Vilniuje tampa labai brangus – kvadratinio metro kaina naujos statybos įrengtame bute siekia mažiausiai 4 tūkst. eurų“, – aiškino A. Čiagus.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiuo metu šalyje yra apie 15 tūkst. būstų, kuriuose nenaudojama elektros energija – tai reiškia, jog jie yra laisvi.
Tikėtis kainų kritimo jau neverta.
„Blogiausia situacija yra tada, kai būstas perkamas tikintis, kad jo kaina tiesiog pakils, ir bus galima parduoti brangiau. Tokiu būdu formuojamas nekilnojamojo turto kainų burbulas“, – pabrėžė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Kiti, priešingai, atideda būsto įsigijimą tikėdamiesi kainų mažėjimo.
„Tikėtis kainų kritimo jau neverta. 2023 metais antrinė rinka brango apie 8 proc., o šiais metais, iki lapkričio mėnesio, kainos išaugo dar 6 proc. Tie, kurie laukė kainų kritimo, iš esmės prarado nemažas sumas pinigų“, – tikino A. Čiagus.
„Buvo nekilnojamojo turto segmentų, kur būstas šiek tiek pigo, tačiau kur kas mažiau nei stebėta Vakarų valstybėse. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Šiaurės šalyse buvo užfiksuotas reikšmingesnis kainų mažėjimas“, – sakė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pagalbos ranką gyventojams ištiesti žada valdžia. Socialdemokratai jau svarsto reformas, kurios palengvintų būsto įsigijimo sąlygas. Teigiama, kad būstas taps įperkamesnis, sukūrus specialų būsto fondą.
„Planuojami paramos mechanizmai ne tik pradiniam įnašui, bet ir įmokų mokėjimui. Kalbama ne tik apie socialinį būstą, bet ir apie municipalinį būstą, orientuotą į vidurinę klasę su galimybe jį išsipirkti“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Rugienė.
Tačiau ekonomistai aiškina, kad, jei toks žingsnis nebus gerai apskaičiuotas, poveikis gali būti priešingas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Reikia turėti išsamių žinių ir labai atsargiai bei laiku planuoti tam tikras intervencijas, nes jos gali sukelti ilgalaikių rizikų arba net nepasiekti pirminio tikslo – pagerinti būsto įperkamumą“, – akcentavo I. Genytė-Pikčienė.
„Mums nereikia sukurti ir nesinori tikėtis tokios paklausos, kuri lemtų kainų šuolį dviženkliu tempu. Tokia situacija nėra tvari“, – sakė G. Šimkus.
Vietoj to, vėl siūloma grįžti prie nekilnojamojo turto mokesčio svarstymo, kurio ankstesnei valdžiai nepavyko įvesti.
Vis dėlto statytojai neslepia, kad antroji 2024 metų pusė leido lengviau atsikvėpti.
„Nuo vasaros vidurio pradėjo gerėti pardavimų rodikliai, o metų pabaigoje jaučiamas didesnis aktyvumas“, – dalijosi A. Čiagus.
Registrų centro duomenimis, spalį Lietuvoje parduota beveik 3 tūkst. 200 butų – tai aukščiausias mėnesio rezultatas per pastaruosius trejus metus, nors kainos ir toliau kyla.
Būsto įperkamumas didės dėl augančių atlyginimų, mažos infliacijos, žemesnių palūkanų normų ir gerėjančių paskolų refinansavimo galimybių. Tačiau didėjant paklausai, kainos taip pat kils.
„Natūralu, kad, kai paklausa auga, o pasiūla yra ribota, kainoms mažėti erdvės nėra“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Brangsta ne tik naujos, bet ir senos statybos būstai. Kalbant apie tipinį dviejų kambarių butą gyvenamajame rajone, šiuo metu Vilniuje toks kainuoja apie 100 tūkst. eurų, o Kaune ir Klaipėdoje – apie 75 tūkst. eurų.
Lietuvos banko duomenimis, per pirmus devynis 2024 metų mėnesius naujai išduotų paskolų suma, palyginus su ankstesniais metais, išaugo kiek daugiau nei penktadaliu ir pasiekė 1,77 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruginienė: darbdavių įtraukimas į pensijų kaupimą ir valstybinis fondas – svarstytini
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) siūlymai į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, taip pat steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą yra svarstytini. ...
-
Vėdinimo sistemų gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijoje, ją žada parduoti3
Bendrovės „Amalva group“ valdoma vėdinimo įrangos gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijos mieste Riazanėje, tačiau tikina, kad jau sutarta dėl jos pardavimo, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“. ...
-
LEA: pastarąją savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 18 proc.
Pirmąją šių metų sausio savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,064 Eur/kWh be PVM ir buvo 18 proc. mažesnė nei gruodžio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina sudarė 0,078 Eur/kWh be PVM, prane&s...
-
Darbdaviai stoja piestu: jau dabar prie darbuotojų senatvės prisidedame per mokesčius
Lietuvos bankui (LB) siūlant į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, atsisakyti valstybės įnašo bei steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą, verslo atstovai tam nepritaria bei tikina, jog sistemoje dalyvauja už darbuotojus mok...
-
Vienas pirmųjų Poderskio sprendimų kelia rimtų abejonių3
Aplinkos ministras Povilas Poderskis nusprendė atšaukti vos prieš mėnesį paskirtą Statybų sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) valdybą. Prieš tapdamas ministru šiai įmonei vadovavo pats P. Poderskis, kuris tuomet ir pasiūl...
-
Antstolis apie lietuvių skolas: kada galite prarasti būstą?2
Kasdieniniame gyvenime lietuviams yra aktualūs ne tokie džiuginantys dalykai – skolos. Didelė dalis net ir neplanuoja jų grąžinti. Apie skolų situaciją Lietuvoje LNK žurnalistas kalbėjosi su antstoliu Arminu Naujokaičiu. ...
-
Tadžikas pabėgėlis: stebitės, kad ekonominiai migrantai nemoka mokesčių? Jie to ir nedarys49
Buvusioji valdančioji dauguma sudarė sąlygas vos per kelis metus įleisti į Lietuvą keliasdešimt tūkstančių ekonominių migrantų, kurių absoliuti dauguma – iš buvusių sovietinių šalių. Neseniai žiniasklaida atkreipė d...
-
Vyriausybė svarstys „Teltonikai“ ir kitiems investuotojams svarbius pakeitimus
Aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ savininkui Arvydui Paukščiui prieš mėnesį pranešus apie biurokratines kliūtis, trukdančias laiku įgyvendinti milijardinės vertės technologijų parko Vilniuje projek...
-
LIPFA: kad būtų užtikrinta ori senatvė, pensija turėtų sudaryti 70–80 proc. buvusių pajamų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigiamai vertina Lietuvos banko (LB) siūlymus pensijų sistemos tobulinimui, tarp jų darbdavių įsitraukimui ir geresniam gyventojų informavimui. Tačiau asociacija nepritaria valstybės paskato...
-
Leontjeva: lengvas pasitraukimas iš kaupimo sistemos prieštarauja jos paskirčiai6
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva teigia, kad prastėjanti šalies demografinė padėtis reikalauja naujai pažvelgti į visas tris pensijų pakopas. Jos teigimu, Vyriausybės rengiami pensijų kaupimo sistemos poky...