„Ta problema, kuri atrodė šiek tiek atsitraukianti ir šiek tiek išspręsta praėjusiais metais – vis mažiau bedarbių, vis mažiau sunkų materialinį nepriteklių patiriančių – grįžta dabar su trenksmu. Vyriausybės planas turėtų būti (...) nedarbo ir skurdo prevencijai. Jeigu mes turėsime didelį struktūrinį šoką – štai užsitęsiantis karantinas, bankrutuoja nemažai įmonių, atsiranda armija bedarbių – vėliau jų įtraukimas į darbo rinką nebus labai greitas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė ekonomistas.

Pasak jo įmonės atsargiai kurs darbo vietas, kai kurie užsibus bedarbiais, kiti nebebus patrauklūs darbo vietoje, praradę kažkokias reikalingas kompetencijas, įgūdžius.

„Tai dar svarbiau bus sutelkti dėmesį į perkvalifikavimo programas: kokių įgūdžių jiems trūksta, ar trūksta kompiuterinio raštingumo, ar kalbų, (...) kad jie būtų vėl patrauklūs darbo rinkoje ir galėtų sėkmingai sugrįžti į ją“, – sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, šiuo metu, svarstant apie įvairias ekonomines priemones koronaviruso sukeltam šokui švelninti, kartu sprendžiamos ir galimos socialinės problemos.

„Jei mes viską paliekame savieigai, (...) pasekmės gali būti žiaurios. (...) Atsiranda įvairiausių socialinių problemų: (...) gali padidėti ir nusikalstamumas, žalingi įpročiai atsirasti nauji, savižudybių skaičius išaugti (...). Kai mes kalbame apie ekonomines priemones sušvelninti šiam šokui, kad nebūtų bankrotų, kuo mažiau nemokių įmonių, kuo mažiau padidėtų nedarbo lygis, tai mes kartu sprendžiame ir daugybę socialinių ir humanitarinių problemų“, – teigė ekonomistas.

„Reikės pinigų papildomoms socialinėms išmokoms, bet lygiagrečiai reikės labai didelių pastangų ir išteklių perkvalifikavimui, naujų darbo vietų kūrimui. Jos staiga nesugrįš (...) net virusui atsitraukus į antrą ar trečią planą, tų darbo vietų pradės trūkti“, – sakė N. Mačiulis.