- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pristatyta Neries vandens kelio ateitis: didelis dėmesys – aukščiausiems aplinkosaugos standartams
-
Pristatyta Neries vandens kelio ateitis: didelis dėmesys – aukščiausiems aplinkosaugos standartams
-
Pristatyta Neries vandens kelio ateitis: didelis dėmesys – aukščiausiems aplinkosaugos standartams
-
Pristatyta Neries vandens kelio ateitis: didelis dėmesys – aukščiausiems aplinkosaugos standartams
-
Pristatyta Neries vandens kelio ateitis: didelis dėmesys – aukščiausiems aplinkosaugos standartams
-
Pristatyta Neries vandens kelio ateitis: didelis dėmesys – aukščiausiems aplinkosaugos standartams
Trečiadienį „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD) Seime pristatė Neries vandens kelio ateitį. Apie vandens kelio Vilnius–Kaunas laivybos perspektyvas diskutavo politikai, mokslininkai, ichtiologai, aplinkosaugininkai ir visuomenės atstovai.
Didelis dėmesys buvo skiriamas „Natura 2000“ tinklo reikalavimams ir aukščiausiems aplinkosaugos standartams. „Natura 2000“ teritorijos nėra tokios zonos, į kurias draudžiama įžengti, ir neįmanoma jose pradėti naujos plėtros, tačiau plėtra turi būti vykdoma taip, kad būtų apsaugotos retos ir nykstančios rūšys ir tų tipų buveinės, kurių apsaugai ta teritorija skirta.
VVKD patikino, kad visi Neryje numatyti darbai – nuo valymo iki infrastruktūros gerinimo – bus pradėti tik atlikus išsamų poveikio aplinkai vertinimą ir suderinus sprendimus su atitinkamomis institucijomis.
Partnerio nuotr.
„Saugome tai, ką turime, ir kuriame atsakingai. Vidaus vandens kelių plėtra Vilnius–Kaunas nesikerta su aplinkosauga – atvirkščiai, ji prisideda prie tvarios valstybės vizijos“, – teigė VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas.
Vladimiras Vinokurovas. Partnerio nuotr.
Diskusija buvo ypač svarbi dėl viešojoje erdvėje pasirodančios klaidinančios informacijos bei mitų, galinčių sukelti visuomenės susipriešinimą. Susitikimas tapo atvira ekspertų platforma, leidusia tiesiogiai atsakyti į kilusius klausimus ir pateikti faktiniais duomenimis grįstą informaciją. VVKD pabrėžė, kad laivybos projektai bus įgyvendinami tik atlikus poveikio aplinkai vertinimą ir suderinus veiksmus su atitinkamomis institucijomis.
Neries upės „atkimšimas“ transporto reikmėms tarp Vilniaus ir Kauno būtų itin svarbus sprendimas, galintis sumažinti automobilių srautą sausumos keliuose.
Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad Lietuva turėtų jausti tam tikrą „gėdą“, nes neišnaudoja savo vandens kelių potencialo. Jo manymu, Neries upės „atkimšimas“ transporto reikmėms tarp Vilniaus ir Kauno būtų itin svarbus sprendimas, galintis sumažinti automobilių srautą sausumos keliuose.
„Tokios šalys kaip Vokietija yra labai priklausomos nuo vandens lygio, kiek vandens prateka, kad galėtų transportuoti savo pramonės įrenginius. Tuo metu Lietuvoje mes šių kelių nenaudojame“, – teigė jis.
Europiniai pavyzdžiai – įkvėpimas Lietuvai
Vidaus vandens transportas Europoje – viena iš mažiausiai taršių transporto rūšių, pasižyminti itin žemomis CO2 emisijomis ir mažu energijos suvartojimu, vertinamas kaip saugus, efektyviai energiją naudojantis ir aplinką tausojantis transporto būdas. Vidaus vandens kelių transportas, geležinkeliai ir artimojo susisiekimo laivyba yra Europos transporto sistemų tvarumo pagrindas atsižvelgiant į jų privalumus aplinkai.
Partnerio nuotr.
Diskusijoje buvo aptarta Vokietijos, Nyderlandų ir Prancūzijos gerosios patirtys, kur šalys eksploatuojančios upes „Natura 2000“ tinkle, integravo vidaus vandens transportą į bendrą logistikos ir keleivių pervežimo sistemą. Pavyzdžiai, kaip ES Dunojaus strategija – makroregioninė iniciatyva, siekianti ne tik gerinti vidaus vandens kelių infrastruktūrą, bet ir užtikrinti ekologinę pusiausvyrą, atkurti vandens kokybę bei išsaugoti biologinę įvairovę, padėjo ženkliai padidinti srautą upėmis ir integruoti vidaus vandens transportą į daugiamodalinius tinklus. Taip pat buvo pristatyta NAIADES veiksmų programa, kurios tikslas – modernizuoti vidaus vandens transportą ir skatinti aplinkos apsaugą.
Partnerio nuotr.
Tvarumo kryptis: „Žaliasis kursas“ ir vidaus vandens transportas Lietuvoje
VVKD siekia, kad vidaus vandens kelias Vilnius–Kaunas taptų svarbia darnios transporto sistemos dalimi, prisidedančia prie Europos Sąjungos „Žaliojo kurso“ tikslų. Europos Sąjungos „Žaliasis kursas“ – tai ambicinga strategija, kuri iki 2050 metų turi padaryti Europą pirmuoju pasaulyje klimato neutralumu pasiekusiu žemynu.
Siekiama, kad vidaus vandens kelias Vilnius–Kaunas taptų svarbia darnios transporto sistemos dalimi, prisidedančia prie Europos Sąjungos „Žaliojo kurso“ tikslų.
Partnerio nuotr.
Vidaus vandenų transportas, kaip viena iš mažiausiai taršių transporto rūšių, vaidina ypatingą vaidmenį siekiant šių tikslų. Lietuva gali pasinaudoti europiniais pavyzdžiais ir teikiama ES parama, kad modernizuotų savo vidaus vandenų infrastruktūrą ir prisidėtų prie aplinkosaugos tikslų.
„Pritariu VVKD siekiams plėtoti vidaus vandenų transportą, stebiuosi šios įstaigos darbuotojų energija. entuziazmu ir linkiu pasiekti, atrodytų, neįveikiamą tikslą – atidaryti laivybai antrąją didžiausią Lietuvos upę – Nerį. Neabejoju, kad ateityje daug vilniečių, kauniečių ruošdamiesi vykti į pajūrį pasirinks ne automobilį, bet maršrutinį keleivinį laivą, kuris juos nuveš į Nidą, Klaipėdą, Palangą, o didžiausią atostogų įspūdį mažiesiems ir dideliems padarys kelionė laivu, stebint ir grožintis pro jo bortą neatrastąja Lietuva“, – teigė prof. dr. Algirdas Radzevičius.
ES „Žaliojo kurso“ iniciatyva apima transporto sektoriaus pertvarką, įskaitant mažai taršų vidaus vandenų transportą. Tai sprendimas, kuris mažina taršą, didina energetinį efektyvumą ir prisideda prie tvaraus vystymosi.
Darnus vystymasis – bendras tikslas
VVKD patvirtino, kad ir toliau sieks atsakingai ir tvariai plėtoti vidaus vandens transportą, bendradarbiaudama su visuomenės grupėmis, aplinkosaugininkais ir institucijomis, kad užtikrintų ilgalaikę naudą visiems. „Saugoti gamtą ir kurti ateities transportą – tai mūsų bendras tikslas“, – apibendrino VVKD vadovas V. Vinokurovas.
VVKD yra valstybės valdoma įmonė, vykdanti viešąjį interesą ir užtikrinanti, kad jos veikla atitiktų aukščiausius teisės aktų bei aplinkosaugos reikalavimus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apsisprendė dėl pensijų kaupimo antros pakopos fonduose: kas keisis?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą antros pakopos fonduose, o 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašą keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) leng...
-
Tarptautinis valiutos fondas tęsia misiją Lietuvoje: davė pasiūlymų dėl gynybos finansavimo
Su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu (BFK) susitikę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovai akcentavo, kad Lietuvai būtina ieškoti tvarių biudžeto pajamų šaltinių krašto apsaugai finansuoti. ...
-
Blinkevičiūtė apie pensijų fondus: nebeprivalėsime kaupti pensijai?
Valdančiosios Socialdemokratų partijos vadovybė pritarė, kad gyventojai prievarta nebūtų įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą ir kad jie galėtų išsiimti sukauptus pinigus bei pasitraukti iš sistemos. ...
-
Kailinių žvėrelių augintojai reikalauja atlyginti žalą: suma įspūdinga
Seimui nuo 2027 metų uždraudus kailinių žvėrelių verslą, jų augintojai prašo teismo atlyginti 113 mln. eurų žalos. ...
-
Monika Ra apie „influencerių“ mokymus: jeigu nepasiruošęs – nepradėk
Jei šiuo metu esate kryžkelėje, rinkdamiesi karjeros kelią ar norite išmokti naujo amato, galbūt verta atkreipti dėmesį į Užimtumo tarnybos Lietuvoje organizuojamus nuomonės formuotojų-influencerių mokymus. Čia dalyviai mokosi sociali...
-
Po nelaimių virtinės – žvilgsnis į daugiabučių namų draudimą
Lietuvoje vis dažniau fiksuojamos situacijos, kai daugiabučių namų bendrosios erdvės nukenčia dėl gamtos stichijų, vandalizmo ar neatsakingo žmonių elgesio, o bendraturčiai patiria net ir milijonus siekiančių nuostolių. Ekspertai vieningai sutari...
-
2024 m. Lietuvos BVP pasiekė 77,8 mlrd. eurų
Valstybės duomenų agentūros (VDA) vertinimu, 2024 m. Lietuvos ekonomikai buvo geri – bendrasis vidaus produktas (BVP) 77,8 mlrd. eurų, jo augimas fiksuotas kiekvieną ketvirtį. Agentūros duomenimis, realusis BVP pokytis, palyginti su 2023 m., sudar...
-
Pernai bankrotų buvo daugiau
Šių pradžioje Lietuvoje veikė 151,9 tūkst. ūkio subjektų – 6,2 proc. daugiau nei prieš metus. Jie sudarė 66,7 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų įmonių ir įstaigų. ...
-
Paskaičiavo, koks pernai buvo vidutinis atlyginimas „į rankas“
Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ pernai augo 9,3 proc., arba 116 eurų iki 1365 eurų, ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ekonomistas: 2024-ieji maitinimo verslui nebuvo „tragiški“
Statistikams skelbiant, jog restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įmonių apyvarta pernai smuko beveik 7 proc., „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog, nepaisant pernai panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, pra...