Daugiau apie tai pasakojo „ERGO“ gyvybės draudimo pardavimų vadovė Renata Kaminskė.

– Ką atskleidė jūsų apklausa? Ko lietuviai nežino apie gyvybės draudimą?

– Tyrimas atskleidė, kad žmonės nežino, ką jie turi ir ką apskritai tas draudimas gali pasiūlyti. Didžioji dauguma respondentų galvoja, kad su gyvybės draudimu turi apsaugą nelaimingų atsitikimų ir mirties atveju. Iš tikrųjų su gyvybės draudimu galima turėti gerokai platesnes apsaugas – ir sunkių ligų atveju, pavyzdžiui, onkologinių susirgimų, insultų, infarktų. Taip pat netekus darbingumo.

– Netekus darbingumo reiškia, kad...?

– Jeigu dėl ligos turite pasitraukti ilgesniam laikui iš darbo rinkos, jeigu gydymas užtrunka ilgiau arba netenkate dalies darbingumo, tokiais atvejais gyvybės draudimas gali turėti apsaugas, kurios jums finansiškai padėtų atsistoti ant kojų, greičiau pasveikti, įvykdyti įsipareigojimus. Šalies gyventojai turi tikrai nemažai įsipareigojimų. Tikrai palengvina kiekvienos šeimos susitvarkymą su tomis nelaimėmis ir padeda atsitiesti kuo greičiau.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip manote, kodėl lietuviai nežino apie šias gyvybės draudimo detales? Tiesiog neskaito sutarčių ar apie tai yra per mažai komunikuojama?

Gyvybės draudimas turi labai daug mitų.

– Tikrai geras klausimas. Manau, kad gyvybės draudimas turi labai daug mitų. Tai nėra labai lengvas produktas, į jį reikia įsigilinti, galbūt žmonės nenori skirti tam laiko, bet mes tikrai rekomenduojame pasitarti su finansų draudimo ekspertais. Tiems, kas turi, rekomenduojame pasiaiškinti, ką jie turi ir ar tikrai tos apsaugos yra aktualios šiuo metu. Dažnai susiduriame su situacija, kad, jeigu turi gyvybės draudimą, gali apie tai pamiršti. Tai yra netiesa. Keičiasi situacija, įsipareigojimai, finansinės galimybės. Rekomenduotume bent kartą per metus peržiūrėti savo sutartį. Tuos, kurie neturi, kviečiame užsukti pasitarti su draudimo ekspertais, kokias apsaugas šiuo metu galite turėti, nes jos tikrai yra daug platesnės, nei šalies gyventojai galvoja.

– Ar gali būti, kad žmonės neįsigilina į sutartį ir nukenčia finansiškai, nes tiesiog nežino, kad jiems priklauso išmoka, pavyzdžiui, ligos atveju?

– Labiau sakyčiau, kad nepasinaudoja galimybėmis, nes tikrai galima turėti tą finansinę pagalvėlę daug platesniam spektrui nelaimių arba netikėtų atsitikimų. Tai tikrai gali palengvinti naštą, kuri gali atsitikti, jeigu, pavyzdžiui, pagrindinis šeimos maitintojas sunkiai suserga arba atsitinka kažkoks kitas įvykis. Tai tikrai gali išmušti žemę iš po kojų. Kol viskas susitvarko, reikia laiko.

– Ką dar atskleidė jūsų tyrimas? Ar gyvybės draudimas vis populiarėja? Kas jį dažniau renkasi – vyrai ar moterys?

– Labai įdomi statistika. Tik penktadalis apklaustųjų nurodė, kad nesirūpina savo ateitimi, gyvena šia diena. Tai reiškia, kad tikrai didžioji dalis šalies gyventojų rūpinasi tuo, kas bus rytoj, ir kaip užsitikrinti apsaugą, jeigu kažkas netikėto atsitiktų. Tikrai nerimo yra daugiau tarp moterų nei vyrų. Tačiau statistika tokia, kad vyrai yra dažniau apsidraudę gyvybės draudimu nei moterys.

– Turbūt ekstremaliau gyvena.

– Arba nerimaudamos moterys dažniau rūpinasi savo vyrais – gali būti ir taip. Tą jaučiame. Bet kokiu atveju statistika tikrai džiugina, kad žmonės rūpinasi ateitimi, ieško instrumentų, kaip užsitikrinti tą gerbūvį. Džiugina, kad gyvybės draudimas įgauna vis daugiau populiarumo ir žmonės vis dažniau žiūri, ką gali gauti ir kaip apsisaugoti, kad neprarastų gyvenimo kokybės ir užtikrintų saugią ateitį savo šeimai ir sau.