Toks sprendimas priimtas socialdemokratams pasiūlius rinkliavą, kuri per mėnesį būtų taikoma kiekvienam komerciniam elektriniam paspirtukui ir dviračiui, padidinti iki dviejų eurų.

„Mes pateikėme siūlymą šitą mokestį pakelti iki dviejų (eurų – BNS). Remdamiesi tuo, kad vien paspirtuko atrakinimas ir dvi minutės kelionės juo jau vartotojui kainuoja eurą“, – kalbėjo socialdemokratas, tarybos narys Povilas Pinelis.

Jis pabrėžė, kad miestas neturi už gyventojų pinigus kurti infrastruktūros vienai įmonei, įvardydamas elektrinius dviračius ir paspirtukus sostinėje nuomojančią bendrovę „Bolt“.

„Net ir euras geriau, negu kaip tai mato Laisvės partija, kad už visų pinigus „Bolt“ proteguoti. Geriau taip, negu niekaip, bet gal padiskutuokime ir surinkime daugiau pinigėlių“, – sakė politikas.

Administracijos direktorius: tvarkos reikia teisiniam santykiui

Pasak Vilniaus administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko, nauja tvarka su euro rinkliava teikiama ne lėšoms surinkti, o tam, kad savivaldybė su paslaugų teikėjais turėtų „kažkokį teisinį santykį“.

„Kadangi pats su teptuku stovėjau pradžioje, kai aikšteles padarėme, visa tai veikė, kol didžiausia dalijimosi platforma su mumis bendradarbiavo. Praėjusiais metais atėjo kita platforma, kuri sakė, kad jūsų taisyklės mums daugiau mažiau vienodai, ir tai pradėjo nebeveikti“, – aiškino A. Bužinskas.

Jo teigimu, sostinė dabar ieško „aukso viduriuko“.

„Su šiuo aprašu turėsime bent kokį teisinį santykį tiems, kurie nauji žaidėjai ateitų ir vėl specialiai nesilaikytų mūsų taisyklių, jau galėtume taikyti prevencines priemones“, – teigė administracijos direktorius.

Kaip įvardyta tarybos posėdyje, iš vieno euro rinkliavos miestas numatytų gauti apie 30–40 tūkst. pajamų.

Šios lėšos būtų skirtos elektrinių paspirtukų ir dviračių parkavimo vietų įrengimui, „Susisiekimo paslaugų“ dispečerinės, kuri leistų reguliuoti minėtų transporto priemonių tvarką, steigimui.

Keli šimtai naujų vietų paspirtukams parkuoti

Anot savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės vadovo Iljos Karužio, šiemet Vilniuje planuojama papildomai įrengti 300 vietų, jų skaičių padidinant iki 700 vietų.

„Praėjusiais metais atlikome 447 parkavimo vietų paspirtukams ženklinimo darbus, kainavo 12 tūkst. eurų. Skaičiuojame, kad tokia pati suma kas dvejus metus yra reikalinga stovėjimo vietų žymėjimo atnaujinimui ir priežiūrai“, – tarybos posėdyje teigė jis.

Kaip ir administracijos direktorius, I. Karužis kartojo, kad didžiausią problemą sklandžiai elektrinių paspirtukų ir dviračių veiklos priežiūrai mieste kelia teisinio santykio su paslaugų teikėjais stygius.

„Tiek savivaldybė, tiek JUDU neturi jokių iš esmės svertų, kad paslaugų teikėjai spręstų kylančias parkavimo ir saugaus eismo problemas, dalintųsi duomenimis ir prevenciškai edukuotų savo klientus“, – sakė Infrastruktūros grupės vadovas.

Praėjusį sezoną mikrojudumo paslaugas sostinėje teikė dvi bendrovės – „Bolt“ ir „Ride“. Pirmoji turėjo apie 3,5 tūkst. elektrinių paspirtukų ir dviračių, antroji – 1 tūkst. elektrinių dviračių.

Miesto žiniomis, įmonių klientai šiomis transporto priemonėmis nuvažiavo beveik 3 mln. kilometrų.

„Bolt“ dalijimosi paslaugų vadovas Lietuvoje Benas Jurlovas anksčiau BNS sakė, kad tokia rinkliava miestui galėtų būti tinkama, tačiau ji negali būti neproporcingai didelė, nes tai padidintų kelionių automobiliais ir spūsčių.