- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aštuonios sąskaitos vienam žmogui gali atrodyti gerokai per daug, tačiau finansų analitikai tikina, kad būtent kelios sąskaitos – geriausias įrankis norint sutramdyti per didelį norą išlaidauti ir sutaupyti. Nuo algos iki algos gyvena pusė Lietuvos gyventojų. Anot finansų ekspertų, taip dažniausiai nutinka ne dėl pinigų stygiaus, o nemokėjimo su jais elgtis.
Kaip turėjimas daug sąskaitų gali padėti reguliuoti finansus patarė SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
– Žmonės dažnai sako, kad mažai uždirba, gyvena nuo algos iki algos, kad neįmanoma sutaupyti. Ar tikrai neįmanoma?
– Aš manau, kad visi, kurie atkreipia dėmesį į savo išlaidas, kurie moka susidaryti planą, tikrai sutaupyti gali.
– Nuo ko pradėti?
– Turiu tokią šventą trejybę, kurią visiems sakau. Ją labai paprasta prisiminti. Trys pagrindiniai dalykai: sek, skaidyk ir pasitikrink. Pirmas žodis – sek. Jis reiškia tai, kad turiu suprasti, kur išleidžiu savo pinigus tam, kad man būtų lengviau susiskaidyti, turėti realų planą, kurio pavyktų laikytis. Tą galima daryti stebint savo išlaidas arba pasižiūrėti, pavyzdžiui, paskutinių trijų mėnesių sąskaitos išrašą, kuriame matome, kaip leidžiame pinigus. Pastebėti tam tikras vietas, kuriose galėčiau pasakyti, kad gal galėjau čia pinigų neleisti. Tai padeda atkreipti dėmesį į tai, kai ateityje pirksiu kažką panašaus. Tikrai prisiminsiu, kad kažkada sau dėl šito dalyko priekaištavau. Kai pamatau savo išlaidas, man šiek tiek lengviau pasidaryti planą į priekį, kaip aš toliau norėčiau leisti pinigus. Pavyzdžiui, pasakysiu sau, kad išleisiu tik 50 eurų maistui, bet mano išlaidose akivaizdžiai matosi, kad išleidžiu 300 eurų. Faktas, kad tikrai nesugebėsiu laikytis to plano. Dėl to labai svarbu pasižiūrėti tas išlaidas.
Tuomet seka – skaidyk. Visiems rekomenduoju kiekvieno mėnesio pradžioje susiskaidyti. Savo pinigams, kuriuos aš gaunu, suteikti paskirtį: kur aš dabar pinigus leisiu, kokią dalį skirsiu komunaliniams mokesčiams sumokėti, kokią dalį skirsiu maistui, kokią dalį skirsiu atostogoms, kokią dalį investavimo arba finansinio saugumo rezervų kaupimui. Kai susiskaidau, mano pajamos nebeatrodo tokios didelės ir tada mažiau noriu pirkti, nes turiu labai aiškią struktūrą, kur mano pinigai planuojami išleisti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jūs pati turite aštuonias sąskaitas. Papasakokite apie tai, kaip jos padeda skaidyti ir paskirstyti pinigus.
– Visi bankai, turint paslaugų krepšelius, dažnai sąskaitą suteikia nemokamai. Pats lengviausias būdas – susiskaidyti ne ant lapo, bet iš karto tą padaryti per skirtingas sąskaitas. Tai – patogu. Turiu skirtingas sąskaitas: vieną skirtą vartojimui, kitą mokesčiams. Trečia skirta taupymui, ketvirta investavimui ir dar kelios asmeninėms reikmėms. Kiek sąskaitų reikia, kiekvienas turėtų nuspręsti individualiai. Man yra paprasčiau kuo smulkiau susiskaidyti. Kitam gali užtekti trijų sąskaitų, kurias skirs mokesčiams, vartojimui ir taupymui. Kiekvienas turėtų pagal save pasirinkti. Man kuo smulkiau, tuo patogiau, nes tada nebereikia galvoti. Tu žinai kokia pinigų suma skirta kasdieniniam vartojimui. Automatiškai neišleidi tų pinigų, kurie skirti tavo ateities vartojimui. Pavyzdžiui, tu visuomet turėsi pinigų ir atostogoms, ir tiems gimtadieniams dėl to, kad tu tą iš anksto susiplanavai.
– Kokią sumą turiu atsidėti? Kaip paskirstyti? Mokesčiai kiekvieną mėnesį yra panašūs, o kiek skirti taupymui, pramogoms?
– Universali taisyklė, apie kurią mes labai dažnai kalbame, tai – 50, 30, 20. Aš turėčiau gyventi taip, kad ne daugiau 50 proc. visų gaunamų pajamų išeitų būtinoms išlaidoms padengti. Kas yra būtinosios išlaidos? Tai – komunaliniai, finansiniai įsipareigojimai, tai gali būti telefono sąskaita, transportas, bazinis maistas, ne kavinės ir restoranai, bet tai, ką aš valgau namuose. 30 proc. turėtų keliauti jūsų norams, tam ko neprivalau išleisti, bet man labai patinka leisti pinigus. Čia ta nuostabioji dalis – kavinės, restoranai, pramogos, teatrai. Toliau 20 proc. skiriama taupymui arba investavimui. Į tai įeina antrosios ir trečiosios pakopos kaupimas, finansinio saugumo rezervo kaupimas. Lygiai taip pat, jeigu aš turiu kažkokių brangių paskolų ir noriu greičiau jas padengti, tai refinansavimas galimas iš tos 20 proc. dalies. Tokia yra bazinė taisyklė.
Tačiau aš visą laiką sakau, pirmiausia, pasižiūrėkite savo išlaidas ir labai sąžiningai pasakykite sau, kurios išlaidos nebepatinka, kur tikrai galiu sau šiek tiek papriekaištauti. Nereikia bijoti į tai atkreipti dėmesį, nes visos mūsų praeities išlaidos gali padėti daug teisingiau planuoti ateityje, kaip norėsiu leisti pinigus. Kiekvienas tuos procentus nusistato skirtingai. Asmeniškai atostogoms skiriu 7 proc. savo pajamų, mažiausiai 15 proc. investavimui. Kiekvienas skirtingai. Pagal savo galimybes reikia pasižiūrėti. Labai gerai pradėti nuo 1–2 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemės ūkio ministerija kreipėsi į paukščių laikytojus: turi prašymą
Šių metų sausį Lenkijoje fiksavus 14 paukščių gripo protrūkių komerciniuose ir trijuose mažuose ūkiuose, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina Lietuvos paukščių laikytojus susilaikyti įsivežant naminius paukščius i&...
-
Keturių darbo dienų savaitė – ateities modelis?
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad keturių darbo dienų savaitė – ateities modelis, todėl ji žada tarpininkauti siekiant darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimo dėl to. ...
-
Ruginienė – apie senatvės pensijos amžių: ar sulauksime ilginimo?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neplanuoja siūlyti ilginti senatvės pensijos amžiaus, sako ministrė. ...
-
Paaiškino, kaip vyks atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos, įspėjo apie galimas provokacijas
Lietuvai, Latvijai ir Estijai vasario 8-ąją, šeštadienį, apie 9 valandą ryto, ketinant atsijungti nuo rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS), vyks bendras maždaug paros trukmės izoliuoto darbo bandymas, po jo Baltijos &scar...
-
Tyrimas: pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis sausį vėl brango – išrinko kainų lyderius
Pirmąjį šių metų mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su gruodžiu, šalies parduotuvėse brango 2,13 euro (3,1 proc.) ir buvo 5,16 euro (7,9 proc.) brangesnis nei 2024 metų sausį, rodo kainas stebinčio...
-
Geros naujienos paskolų turėtojams: pradeda veikti nauja tvarka
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad nauja, jau veikianti tvarka, kuri leidžia paskolų turėtojams nemokamai ieškoti kito banko, yra didžiausias pokytis šioje rinkoje per dešimtmetį. Nuo dabar paskolą suteikęs ban...
-
Seime – siūlymas didinti PVM mokėtojo ribą
Grupė Seimo narių siūlo nuo 45 tūkst. iki 60 tūkst. eurų didinti ribą, kai smulkieji verslininkai ir mažos įmonės turėtų registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. ...
-
Pramonininkai su Palucku aptars muitų, biurokratijos, kapitalo problemas
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) antradienį kviečia premjerą Gintautą Palucką pristatyti Vyriausybės planus mažinti biurokratiją, aptarti migracijos politiką, kapitalo prieinamumą, energetikos klausimus. ...
-
Atidaromas naujasis Vilniaus oro uosto terminalas
Vilniaus oro uoste antradienį oficialiai atidaromas daugiau nei pusantrų metų statytas maždaug 50 mln. eurų vertės keleivių išvykimo terminalas, laikomas vienu pažangiausių pasaulyje. ...
-
Paluckas konservatorių frakcijoje aptars gynybos finansavimo įgyvendinimą
Premjeras Gintautas Paluckas antradienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje aptars planus per artimiausius metus reikšmingai didinti gynybos finansavimą. ...