- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aštuonios sąskaitos vienam žmogui gali atrodyti gerokai per daug, tačiau finansų analitikai tikina, kad būtent kelios sąskaitos – geriausias įrankis norint sutramdyti per didelį norą išlaidauti ir sutaupyti. Nuo algos iki algos gyvena pusė Lietuvos gyventojų. Anot finansų ekspertų, taip dažniausiai nutinka ne dėl pinigų stygiaus, o nemokėjimo su jais elgtis.
Kaip turėjimas daug sąskaitų gali padėti reguliuoti finansus patarė SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
– Žmonės dažnai sako, kad mažai uždirba, gyvena nuo algos iki algos, kad neįmanoma sutaupyti. Ar tikrai neįmanoma?
– Aš manau, kad visi, kurie atkreipia dėmesį į savo išlaidas, kurie moka susidaryti planą, tikrai sutaupyti gali.
– Nuo ko pradėti?
– Turiu tokią šventą trejybę, kurią visiems sakau. Ją labai paprasta prisiminti. Trys pagrindiniai dalykai: sek, skaidyk ir pasitikrink. Pirmas žodis – sek. Jis reiškia tai, kad turiu suprasti, kur išleidžiu savo pinigus tam, kad man būtų lengviau susiskaidyti, turėti realų planą, kurio pavyktų laikytis. Tą galima daryti stebint savo išlaidas arba pasižiūrėti, pavyzdžiui, paskutinių trijų mėnesių sąskaitos išrašą, kuriame matome, kaip leidžiame pinigus. Pastebėti tam tikras vietas, kuriose galėčiau pasakyti, kad gal galėjau čia pinigų neleisti. Tai padeda atkreipti dėmesį į tai, kai ateityje pirksiu kažką panašaus. Tikrai prisiminsiu, kad kažkada sau dėl šito dalyko priekaištavau. Kai pamatau savo išlaidas, man šiek tiek lengviau pasidaryti planą į priekį, kaip aš toliau norėčiau leisti pinigus. Pavyzdžiui, pasakysiu sau, kad išleisiu tik 50 eurų maistui, bet mano išlaidose akivaizdžiai matosi, kad išleidžiu 300 eurų. Faktas, kad tikrai nesugebėsiu laikytis to plano. Dėl to labai svarbu pasižiūrėti tas išlaidas.
Tuomet seka – skaidyk. Visiems rekomenduoju kiekvieno mėnesio pradžioje susiskaidyti. Savo pinigams, kuriuos aš gaunu, suteikti paskirtį: kur aš dabar pinigus leisiu, kokią dalį skirsiu komunaliniams mokesčiams sumokėti, kokią dalį skirsiu maistui, kokią dalį skirsiu atostogoms, kokią dalį investavimo arba finansinio saugumo rezervų kaupimui. Kai susiskaidau, mano pajamos nebeatrodo tokios didelės ir tada mažiau noriu pirkti, nes turiu labai aiškią struktūrą, kur mano pinigai planuojami išleisti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jūs pati turite aštuonias sąskaitas. Papasakokite apie tai, kaip jos padeda skaidyti ir paskirstyti pinigus.
– Visi bankai, turint paslaugų krepšelius, dažnai sąskaitą suteikia nemokamai. Pats lengviausias būdas – susiskaidyti ne ant lapo, bet iš karto tą padaryti per skirtingas sąskaitas. Tai – patogu. Turiu skirtingas sąskaitas: vieną skirtą vartojimui, kitą mokesčiams. Trečia skirta taupymui, ketvirta investavimui ir dar kelios asmeninėms reikmėms. Kiek sąskaitų reikia, kiekvienas turėtų nuspręsti individualiai. Man yra paprasčiau kuo smulkiau susiskaidyti. Kitam gali užtekti trijų sąskaitų, kurias skirs mokesčiams, vartojimui ir taupymui. Kiekvienas turėtų pagal save pasirinkti. Man kuo smulkiau, tuo patogiau, nes tada nebereikia galvoti. Tu žinai kokia pinigų suma skirta kasdieniniam vartojimui. Automatiškai neišleidi tų pinigų, kurie skirti tavo ateities vartojimui. Pavyzdžiui, tu visuomet turėsi pinigų ir atostogoms, ir tiems gimtadieniams dėl to, kad tu tą iš anksto susiplanavai.
– Kokią sumą turiu atsidėti? Kaip paskirstyti? Mokesčiai kiekvieną mėnesį yra panašūs, o kiek skirti taupymui, pramogoms?
– Universali taisyklė, apie kurią mes labai dažnai kalbame, tai – 50, 30, 20. Aš turėčiau gyventi taip, kad ne daugiau 50 proc. visų gaunamų pajamų išeitų būtinoms išlaidoms padengti. Kas yra būtinosios išlaidos? Tai – komunaliniai, finansiniai įsipareigojimai, tai gali būti telefono sąskaita, transportas, bazinis maistas, ne kavinės ir restoranai, bet tai, ką aš valgau namuose. 30 proc. turėtų keliauti jūsų norams, tam ko neprivalau išleisti, bet man labai patinka leisti pinigus. Čia ta nuostabioji dalis – kavinės, restoranai, pramogos, teatrai. Toliau 20 proc. skiriama taupymui arba investavimui. Į tai įeina antrosios ir trečiosios pakopos kaupimas, finansinio saugumo rezervo kaupimas. Lygiai taip pat, jeigu aš turiu kažkokių brangių paskolų ir noriu greičiau jas padengti, tai refinansavimas galimas iš tos 20 proc. dalies. Tokia yra bazinė taisyklė.
Tačiau aš visą laiką sakau, pirmiausia, pasižiūrėkite savo išlaidas ir labai sąžiningai pasakykite sau, kurios išlaidos nebepatinka, kur tikrai galiu sau šiek tiek papriekaištauti. Nereikia bijoti į tai atkreipti dėmesį, nes visos mūsų praeities išlaidos gali padėti daug teisingiau planuoti ateityje, kaip norėsiu leisti pinigus. Kiekvienas tuos procentus nusistato skirtingai. Asmeniškai atostogoms skiriu 7 proc. savo pajamų, mažiausiai 15 proc. investavimui. Kiekvienas skirtingai. Pagal savo galimybes reikia pasižiūrėti. Labai gerai pradėti nuo 1–2 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?3
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP17
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...