- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad nauja, jau veikianti tvarka, kuri leidžia paskolų turėtojams nemokamai ieškoti kito banko, yra didžiausias pokytis šioje rinkoje per dešimtmetį. Nuo dabar paskolą suteikęs bankas privalės nemokamai pateikti duomenis kitam bankui, o žmonės galės refinansuoti paskolą iš esmės bet kada ir nemokamai. Gyventojams taip pat nebereikės iš naujo vertinti nekilnojamojo turto – tai atliks naujas bankas savo lėšomis, jis negalės imti jokių mokesčių. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariu Kęstučiu Kupšiu.
– Mes pirmą kartą apie tokį poreikį užsiminėme savo pranešimuose spaudai prieš 12 metų, kai buvo aiškiai matoma didelė ir nepajudinama bankinių paslaugų koncentracija. Geriau vėliau negu niekada. Žinoma, tokie pokyčiai galėjo įvykti anksčiau – tuomet turbūt būtume lengviau skolinęsi ir, kaip visuomenė, geriau gyvenę. Tačiau Lietuvos banko žingsnis yra būtent tai, ko seniai reikėjo.
– Nauji refinansavimo pakeitimai įsigaliojo vos prieš kelias dienas, tačiau ar jie turės realų poveikį, bus aišku tik metų pabaigoje. Ar yra pavyzdžių, iš kurių būtų galima spręsti, kaip ši tvarka pakeis situaciją Lietuvoje?
– Panaši sistema veikia, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio rinkoje – kiekvienas operatorius nori išlaikyti lojalų klientą, tačiau jei vartotojas gali per tris valandas pakeisti tiekėją, atsiranda didžiulė konkurencija kainoms. Dabar, jei klientas turi paskolą su 2 proc. kredito marža ir mano, kad tai yra geras sandoris, jam tereikia nueiti į bet kurį kitą banką ir pasitikrinti, ar ten nėra geresnių sąlygų. Žinoma, žmonės turėjo galimybę tai daryti ir anksčiau – niekas neuždraudė klientams domėtis ir ieškoti palankesnių sąlygų. Tačiau kai valstybė nustato aiškias taisykles, kaip galima paprasčiau refinansuoti brangią paskolą į pigesnę, tai tampa tikru lūžiu.
– Ar yra Europos rinkų, kurios galėtų būti pavyzdžiu Lietuvai ir mes galėtume sakyti, kad viskas vyks taip, kaip, tarkime, šalyje X?
– Konkretaus pavyzdžio pateikti negaliu, tačiau žinau, kad daugelyje šalių veikia panašios sistemos. Tokia praktika egzistuoja ir Šiaurės šalyse, ir, manau, pietuose, pavyzdžiui, Ispanijoje. Mums dar reikia viską įvertinti ir išbandyti. Europinė konkurencijos skatinimo praktika yra tikras vedlys šiuo klausimu. Jei, priešingai, mes laikytumėmės įsisenėjusių oligarchinių struktūrų, kurios, pavyzdžiui, yra nusistovėjusios bankų rinkoje, jokio progreso nebūtų. Galimybė klientui rinktis yra esminė sąlyga, kad rinka veiktų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gaila, kad iki šiol ji neveikė savaime. Visgi, svarbu nepamiršti, jog viskas slypi detalėse – gali būti paslėptų problemų šiame procese. Pavyzdžiui, žmonių pajamos gali sumažėti, jų turto vertė gali pasikeisti, amžius – taip pat. Bankai gali pareikšti, kad reikia iš naujo įvertinti situaciją ir žmogus staiga supras, kad jam tai nebėra taip naudinga, neapsimoka ir pan.
– Bet kuriuo atveju dabar žmogus bent jau nebus pastatytas į situaciją, kur jam iš anksto sakoma, tu neturi jokių šansų, net nebandyk, nes viskas per daug sudėtinga. Kai žmogus mato, kad kiekvienas jo žingsnis turi finansinių pasekmių, jis mažiau linkęs imtis pokyčių. Dabar veikia kone „vieno langelio“ principas – žmogus kreipiasi į naują paskolos teikėją, paprašo geresnių sąlygų nei turi dabar ir visa procedūra vyksta be jo aktyvaus dalyvavimo. Jis atpalaiduojamas nuo visų biurokratinių rūpesčių, nes galų gale visa administracinė našta būna padengta. Galutinis rezultatas – mažesnė marža ir, galiausiai, nauda vartotojui. Bet jei žinai, kad dabar tau tai kainuos tūkstančius eurų – galbūt daugiau, galbūt 500 eurų, – bet ilgainiui sutaupysi 6 tūkst., esi kur kas labiau pasiryžęs žengti tokį žingsnį, nei iš karto padėti tą tūkstantį ant stalo. Supaprastintas refinansavimas yra tarsi greitas būdas pasikeisti SIM kortelę. Aišku, sumos kitos, yra tam tikrų nepatogumų – tai suprantu. Tačiau net jei jūsų sveikatos būklė pasikeitė, net jei esate trejais metais vyresnis, net jei jūsų turtas šiek tiek atpigo ar pabrango, tai neuždaro jums galimybės kreiptis dėl refinansavimo. Viena svarbiausių sąlygų – ar nevėlavote mokėti įmokų. Jei mokėjote laiku, kam rūpi, ar dabar atrodote šiek tiek vyresnis ar jaunesnis?
– Bankams šis įstatymas turėtų nepatikti?
– Manau, kad tiems, kurie Lietuvoje jau įsitvirtinę, tai yra tarsi peilis po kaklu jų išsvajotai ramybei. Ilgą laiką trys ar keturi bankai dalijosi visą rinką ir puikiai gyveno. Mes žinome apie jų pelnus, todėl jiems tikrai nėra dėl ko skųstis. O naujiems bankams tai – tik galimybė įeiti į rinką. Dabar net ir mažesni bankai gali ateiti ir pasiūlyti geras sąlygas klientams, kurie šiuo metu yra „užrakinti“ didžiųjų bankų sistemoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo pinigus, bet gyventojai jų nepasiima: tokio abejingumo nesitikėjo
Kauno miesto ir rajono valdžia siūlo finansinę pagalbą daugiabučių gyventojams rūsių tvarkymui ir jų pritaikymui kaip priedangoms ekstremalioms situacijoms. Tačiau iniciatyva nesulaukia didelio susidomėjimo – daugelis gyventojų nesutinka imti...
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...
-
Paramos akcijai „Radarom“ paaukota daugiau nei 880 tūkst. eurų
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. ...